Vis dar pasitaiko atvejų, kai tenka sulaukti neaiškaus pobūdžio replikų, prisilietimų ar „draugiškų“ apkabinimų iš bendradarbių, kaimynų, trenerių, kolegų ar artimiausių draugų rato. Vieni tai traktuoja kaip rodomą „pagarbą“ ar išreiškiamą „simpatiją“, kiti, kai bandai pasakyti ar parodyti, jog tau nepatinka tokie veiksmai – įsikarščiavę ima tave įtikinėti, kad prisigalvoji. Tačiau kažkur giliai viduje supranti, kad visa tai nėra įprasta bendravimo forma. Deja, ne visada pavyksta iš karto identifikuoti, kas konkrečiai čia vyksta, o tuo labiau – nėra aišku, kaip nutraukti toliau besitęsiantį tokį „nekaltą“ bendravimą.
Šie keli, jau anksčiau šiame straipsnyje išvardyti atvejai, vadinami seksualiniu smurtu už artimos aplinkos ribų. Smurtautojais tokiuose nusikaltimuose dažniausiai tampa pažįstami asmenys: draugai (-ės), klasės draugai (-ės), kaimynai (-ės), bendradarbiai (-ės), interneto draugai (-ės), pedagogai (-ės), dėstytojai (-os), treneris (-ė), kolegos (-ės), sportininkas (-ė), dvasininkas (-ė) ar religinis (-ė) lyderis (-ė), gydytojas (-a), pacientas(-ė) ir kt.
Įsivaizduokite, kad dalyvaujate draugų ar darbo šventėje, o ten, gerai pažįstami žmonės pradeda dalintis keistomis užuominomis apie jūsų kūną, siūlyti nueiti atokiau nuo visų, neva aptarti kažką „svarbaus“, arba vis ieškoti progų kokiu nors būdu jus paliesti fiziškai.
Panašiai gali atrodyti ir bendravimas su (ne)seniai pažįstamu asmeniu internetu, kai netikėtai sulaukiate dviprasmiškų žinučių, arba nuotraukų, kuriose matyti siuntėjo nuogas kūnas ar tam tikros jo vietos.
Sporto klubo treneris (-ė), kuris (-i) nuolat pabrėžia jūsų fizinį (ne)tobulumą, treniruotės metu (per) dažnai liečia jus fiziškai, vėliau jums skambina ir rašo trumpąsias žinutes net tomis dienomis, kai treniruotės nevyksta, nes jam (jai) „reikia“ žinoti kai jums sekasi, kaip jaučiatės, sulaukiate ir siūlymų susitikti, išgerti kavos bei tuo pačiu „aptarti“ tolimesnius treniruočių planus ir pan.
Tai tėra tik kelios situacijos iš begalės pačių įvairiausių, kokios tik gali nutikti (ir kasdien nutinka) daugumai žmonių. Visos jos sukelia pačius įvairiausius jausmus – nuo sumišimo ir nesuvokimo, kas vyksta, iki kaltės, gėdos ir pažeminimo. Visa tai palieka didžiules traumas aukų psichikoje, kurios, be abejonės, turės neigiamos įtakos tiek šiandieniam, tiek ateities gyvenimui. Todėl itin svarbu suvokti, kad mes turime galios nutraukti tokius veiksmus ir užkirsti kelią tokiems nusikaltimams ateityje. Nesvarbu, ar seksualinį smurtą patyrei praeityje, ar šiandien – tu gali apie jį pranešti ir kreiptis pagalbos nedelsiant.
Kas yra seksualinės ribos?
Asmeninės ribos yra labai svarbios norint geriau suprasti save ir kitus. Jas atrandame išėję iš savo komforto zonos. Jos apibūdina mus kaip asmenybes ir gali padėti geriau orientuotis aplink mus esantiems kitiems žmonėms.
Seksualinės ribos yra viena iš asmeninių ribų kategorijų. Seksualinės ribos siejamos su sąmoningu ir laisvu sutikimu, pagarba, pasirinkimų ir privatumo priėmimu bei vertinimu, saugių ribų ir taisyklių nusistatymu, bendravimo modelių pasirinkimo ir pan.
Svarbu nebijoti komunikuoti ir pačių intymių santykių metu, pasitikrinti su kitu žmogumi eigoje. Jūsų partneris ar partnerė gali norėti sustoti. Tam, kad sužinotume kaip kitas asmuo jaučiasi, galima paklausti keleto atvirų klausimų:
• Ar tau patinka tai, ką mes darome?
• Kaip jautiesi?
• Ar nori, kad viską daryčiau greičiau / lėčiau, stipriau / silpniau?
• Ar nori, kad sustočiau?
Sąrašas nebaigtinis, svarbu rasti savo būdą atvirai ir saugiai bendrauti. Pabrėžtina yra tai, kad visi bet kuriuo metu gali persigalvoti. Net jeigu jūs esate turėję lytinių santykių anksčiau.
Seksualinių ribų pažeidimais laikoma:
• Baudimas, akivaizdus nuliūdimas, supykimas kai kitas žmogus nenori turėti lytinių santykių;
• Sutikimo nesiteiravimas;
• Spaudimas turėti lytinių santykių;
• Nepageidaujami seksualiniai komentarai;
• Melavimas dėl kontracepcijos;
• Melavimas dėl lytiškai plintančių ligų (LPI);
• Kito asmens seksualinių pasirinkimų kritikavimas;
• Nenorimi ir nepageidaujami prisilietimai;
• Užpuolimai, išprievartavimas.
Kodėl (seksualiai) smurtaujama?
Bet kokio smurto tikslas – išgauti kitų pagarbą. Kuo mažiau žmogus turi savigarbos, tuo labiau jis yra priklausomas nuo kitų pagarbos, kadangi be tam tikros minimalios kitų ar savo pagarbos asmenybė jaučiasi mirusi iš vidaus, sustingusi ir tuščia. Kai žmonės stokoja pagarbos ir jaučiasi nesugebantys išgauti kitų pagarbos ar susižavėjimo savo asmenybe, vienintelė išeitis jiems gali atrodyti pagarba baimės pavidalu. Smurtas kaip tik sukelia baimę, nes būtent tam ir yra skirtas.
Smurtaujama siekiant priversti savo auką kentėti ir taip įgyti jos atžvilgiu ypatingos galios – įgyti nuolankumą, paklusnumą, atsidavimą, parsidavimą, suteikti jai nemalonius išgyvenimus, sužalojimus, nesveikatą ar atimti gyvybę. Tai šiurkšti prievarta, fizinės ir emocinės kančios, kurių tikslas priversti savo auką kentėti ir taip įgyti jos atžvilgiu ypatingą galią.
Smurto atsiradimo priežastys labai įvairios ir aktualios sociologams, socialiniams darbuotojams. Yra tiesioginė koreliacija tarp patirto smurto tėvų šeimoje ir žmonių elgesio jiems tapus suaugusiais. Jei berniukai patiria smurtą arba jį stebi (kaip tėvas muša motiną), daug kartų padidėja tikimybė, kad suaugę jie patys bus agresyvūs ir naudos smurtą. Jei mergaitės vaikystėje patiria arba stebi smurtą šeimoje, labai padidėja tikimybė, kad jos suaugusios taps smurto aukomis.
Moterys vis dar ne visada kreipiasi pagalbos, patyrusios seksualinį smurtą, taip pat vengia garsiai kalbėti apie patirtas traumas. Tai lemia patriarchalinės kultūros dominavimas joms augant savo pačių šeimose, bei stereotipinis mergaičių auklėjimas būti pasyvioms ir nuolankioms.
Galiausiai savo teisių ir požiūrio gynimas visada buvo vyrų privilegija, o taip pat besielgiančios moterys buvo laikomos agresyviomis ir nemandagiomis.
Kokie seksualinio smurto padariniai?
Seksualinis smurtas yra viena sunkiausių žmogaus teisių pažeidimų formų. Tyrimai rodo, kad šios smurto formos aukos priklauso įvairioms amžiaus grupėms ir lytims, rasėms, tautybėms, jų socialinė ir ekonominė padėtis bei sveikatos būklė skiriasi.
Seksualiniai nusikaltimai sukelia daug ilgalaikių ir sunkių pasekmių aukos psichinei ir fizinei sveikatai. Seksualinis smurtas neigiamai veikia aukos psichologinį ir socialinį funkcionavimą.
Psichologiniai sunkumai dažnai pasireiškia depresija, nerimu ir mintimis apie savižudybę, bandymais nusižudyti ir savižudybe. Taip pat suprastėja aukų socializacija, kuri dažniausiai kyla dėl aplinkos nesupratimo apie seksualinių nusikaltimų sudėtingumą. Taip visuomenėje įtvirtinami klaidingi įsitikinimai apie nusikaltėlius ir aukas, kurie dažniausiai remiasi lyčių stereotipais. Būtent mitai ir prietarai apie seksualinį smurtą sustiprina aukų gėdos ir kaltės jausmą, o tai trukdo joms pranešti ar kreiptis pagalbos dėl patirtos seksualinės prievartos.
Naujausi moksliniai tyrimai rodo, kad seksualinė prievarta palieka ilgalaikes psichologines pasekmes aukoms (grėsmės jausmas, depresija, nepasitikėjimas savimi ir savigarbos stoka), taip pat daro didelę įtaką jų seksualinės tapatybės formavimuisi ir seksualumo raiškos būdui.
Seksualinio smurto pasekmės gali pasireikšti ir rizikingu seksualiniu elgesiu. Nukentėjusieji gali dažnai masturbuotis, domėtis savo ir kitų žmonių genitalijomis, painioti vaidmenis seksualiniuose santykiuose, patirti poreikį seksualiai išnaudoti kitus. Tokiu būdu aukos pačios kartais tampa seksualinių nusikaltimų vykdytojomis, nes nesuvokia visų neigiamų seksualinės prievartos, kurią patyrė, aspektų.
Jų smurtas prieš kitus gali būti glaudžiai susijęs su poreikiu įtvirtinti savo pačių skausmo, kurį sukėlė seksualinė trauma, kontrolę. Seksualinio smurto aukos labai dažnai susiduria su sunkumais dėl nekontroliuojamų pykčio ir agresijos protrūkių kitų atžvilgiu. Tačiau neretai neapykantą ir agresiją jos nukreipia į save, t. y. tampa savidestrukciškos ar bando nusižudyti.
Kur kreiptis?
Jei patiriate seksualinį smurtą ar dirbate su jį patiriančiais asmenimis, kreipkitės informacinės pagalbos į Nacionalinį informacijos apie seksualinį smurtą centrą (NISSC): www.prabilk.lt
Jei sunku susitvarkyti su tuo kas vyksta – kviečiame skambinti į Pagalbos moterims liniją bet kuriuo paros metu: 8 800 66366
Taip pat galima kreiptis internetu veikiančia „chat’ų” paslauga kasdien nuo 14-22 val.
Pagalba nemokama ir konfidenciali.
Straipsnis parengtas pagal:
• www.prabilk.lt pateiktą informaciją;
• www.ribologija.lt pateiktą informaciją;
• Mokslinius straipsnius:
Jurkšaitė, M. (2013). Smurtas šeimoje: smurtas prieš moterį;
Seferović, J. (2021). Teaching the history of psychosocial consequences of sexual violence in the context of female psychiatric patients
Pagalbos moterims linijos savanorė
Julija Banienė
