Pogimdyminė depresija – kas tai?
Pogimdyminė depresija – emociniai ir elgesio pokyčiai, atsiradę po vaiko gimimo. Dažniausiai ji pasireiškia po gimdymo praėjus maždaug 4-6 savaitėms, tačiau gali pasireikšti ir per ilgesnį laiką – per pirmuosius šešis mėnesius ar net pirmuosius metus po gimdymo. Su ja susidūrus patiriami sunkumai tiek dėl savo emocinės bei fizinės būklės, tiek ir dėl tikro ar menamo nesugebėjimo pasirūpinti kūdikiu, nemokėjimo megzti su juo ryšio ir/arba palaikyti santykių su kitais žmonėmis.
Pogimdyminės depresijos požymiai
Pogimdyminė depresija pasireiškia ir kaip įprasta depresija – stiprūs emocijų svyravimai, išsekimas, beviltiškumo jausmas, apetito bei miego pokyčiai, kaltės jausmas, atsitraukimas nuo artimųjų (ar partnerio), prarastas malonumas atliekant mėgstamas veiklas, problemos sutelkiant dėmesį, nerimas, fiziniai (galvos, skrandžio ir pan.) skausmai, mintys apie savižudybę ir t.t. Tačiau ji turi ir tik jai būdingų simptomų, kurie yra susiję su tėvyste ir/arba vaikeliu. Pogimdyminės depresijos metu globėjas gali turėti įkyrių minčių ar baimių apie galimą kūdikio sužalojimą, jausti perdėtą kaltę ar jausmą lyg yra bevertis tėvas, nesidomėti kūdikiu ir/arba nesijausti turintis ryšį su juo, jam gali atrodyti tarsi kūdikis yra kažkieno kito. Šie simptomai gali paveikti tiek gimdančio asmens, tiek partnerio gebėjimą pasirūpinti savimi ir savo kūdikiu, atlikti kasdieninę veiklą.
Pogimdyminė depresija vyrams
Pogimdyminė depresija gali atsirasti bei tais pačiais simptomais pasireikšti ir negimdžiusiam asmeniui – kūdikio tėvui. Svarbu suprasti, kad vyrus vaiko gimimas ir jo eigoje atsiradusi pogimdyminė depresija gali paveikti taip pat stipriai, kaip ir moteris. Pastebima, kad vyrų pogimdyminė depresija dažniau nei moterims pasireiškia piktnaudžiavimu alkoholiu, vaistais bei kitomis psichiaktyviosiomis medžiagomis. Jie taip pat gali pernelyg įnikti į darbus, siekiant pabėgti nuo slogios emocinės savijautos.
Dažnai vyrai nesikreipia pagalbos, nes nei jie, nei aplinka nežino, jog pogimdyminė depresija gali pasireikšti ir jiems. Taip pat vyrai yra linkę rečiau kreiptis pagalbos dėl visuomenės stigmos apie vyrų emocinę bei psichologinę sveikatą. Vyrų padėtį apsunkina ne tik informacijos stoka, bet ir stereotipai apie vyro vaidmenį šeimoje, ypač po vaiko gimimo. Neretai jie apsiima arba jiems yra primetamas emocinio “stipruolio” vaidmuo, kas dar labiau atitolina juos nuo dėmesio skyrimo savo emocinei gerovei.
Kaip įveikti pogimdyminę depresiją?
Pogimdymine depresija serga 1 iš 5 mamų bei 1 iš 10 tėvų, tad vienas iš galimų pagalbos būdų – dalintis savo išgyvenimais su kitais tėvais, jų tarpe atrandant bendrumų. Taip pat svarbu neužsisklęsti nuo partnerio ir kalbėtis su juo apie savo išgyvenimus, puoselėti santykius. Pakankamas kiekis miego, pasivaikščiojimų, sveikas maistas, tobulumo vengimas – taip pat svarbūs šios ligos įveikimo elementai. Be to, svarbu kreiptis profesionalios pagalbos pas psichologus, psichoterapeutus ar net psichiatrus. Nepamiršti ir emocinės paramos linijų teikiamos pagalbos, jeigu jaučiate, kad artima aplinka nesuteikia norimo emocinio palaikymo, neišklauso ar negeba atliepti jūsų jausmų.
Pogimdyminė depresija ar melancholija?
Pogimdyminė melancholija (angl. baby blues) yra lengvą depresiją primenanti emocinė būklė po gimdymo, kuri ypač būdinga pirmagimio susilaukusioms mamoms. Manoma, kad jos pasireiškimą daugiausiai lemia staigūs hormonų pokyčiai iškart po kūdikio gimimo. Taip pat prisideda ir nuovargis bei po gimdymo jaučiamas skausmas (ypač jei gimdymas buvo sunkus, ilgas ar komplikuotas).
Pogimdyminė melancholija dažniausiai pasireiškia pirmosiomis dienomis po gimdymo, bet gali prasidėti ir kiek vėliau – po 4-5 dienų. Dažniausiai ši būsena tęsiasi 1-2 savaites ir praeina savaime. Nuo pogimdyminės depresijos skiriasi tuom, jog pogimdyminė melancholija yra trumpalaikis reiškinys, o simptomai ne tokie intensyvūs. Tuo tarpu pogimdyminė depresija įprastai užsitęsia kelis mėnesius ar net metus, jei yra negydoma, ir ilgainiui gali „peraugti“ į „paprastą“ depresiją arba pasikartoti po kito gimdymo.
Pogimdyminės melancholijos požymiai: staigūs nuotaikos pokyčiai, nerimas, liūdesys, irzlumas, verksmingumas, sunku susikaupti, keičiasi apetitas, gali laikinai sutrikti miegas. Melancholijos atveju moters nuotaikos svyruoja, ji jaučiasi tai linksma, tai apsipila ašaromis, tačiau jausmai nėra tokie kraštutiniai ir stiprūs, kaip pogimdyminės depresijos atveju, kai euforiją keičia visiška apatija, galimos labai destruktyvios mintys (pavyzdžiui, mintys apie savižudybę ar kūdikio žalojimą), panikos atakos ir pan.
Pogimdyminė psichozė
Pogimdyminė psichozė, tai psichikos liga, kuri atsiranda ar pasunkėja moteriai po gimdymo. Tai pati stipriausia nuotaikos pokyčių forma (po pogimdyminės melancholijos ir depresijos). Svarbiausi pogimdyminės psichozės rizikos veiksniai yra asmeninis ar šeimos istorijoje esantis bipolinis sutrikimas arba ankstesnis psichozės epizodas. Taip pat manoma, kad šiai ligai atsirasti įtakos turi gimdymo išgyvenimas (traumuojantis ar komplikuotas gimdymas, neišnešiotas arba nesveikas kūdikis), biologiniai veiksniai (laikinas skydliaukės sutrikimas, turintis įtakos nuotaikos sutrikimui, hormonų koncentracijos pokyčiai), gyvenimo būdo pokyčiai ir socialinės aplinkybės (stresą keliantys įvykiai, pvz., artimo žmogaus netektis ar liga).
Pogimdyminė psichozė prasideda pamažu (požymiai pasireiškia netrukus po gimdymo), dažnai išryškėja 2–3 savaitės po gimdymo. Kankina fizinis ir psichinis silpnumas. Gimdyvė tampa liguistai jautri, greitai pervargsta. Pervargusi moteris kurį laiką beveik nustoja miegoti, apima liguista baimė dėl kūdikio (pvz., jai atrodo, kad pakeis kūdikį). Baimė stiprėja, atsiranda depresija (moteris tampa liūdna, apatiška, niekuo nesirūpina), paranoja, kliedesiai ir haliucinacijos (klausos, regos). Kartais pasitaiko, kad asmuo nesuvokia vietos, laiko ir savęs, praranda kontaktą su realybe, sutrinka judesiai, nuotaika pasidaro liguistai pakili, apima judrumas. Kartais pogimdyminė psichozė išsivysto iš (negydomos) pogimdyvinės depresijos.
Pogimdyminė psichozė nustatoma iš pokalbio su tiriamąja ir jos artimaisiais, draugais. Gydoma vaistais, psichoterapija, sunki ir ilgai trunkanti pogimdyminė psichozė – ligoninėje.
Straipsnį parengė:
„Pagalbos moterims linija” praktikantė
Olivija Lazdanaitė
