Menopauzė. Ar aš sena?

Menopauzė, kaip ir kūdikystė ar paauglystė, yra vienas iš natūralių žmogaus gyvenimo etapų. Jis ateina nepriklausomai nuo to, ar esame tam pasirengę.

Menopauzė – gana nelengvas laikotarpis moters gyvenime. Jos organizme vyksta nemažai pokyčių ir tai neišvengiamai paveikia moters mąstymą, emocijų raišką ir elgesį. Hormonų disbalansas paveikia moters reakciją į įvairias gyvenimo situacijas ir santykius su aplinkiniais. Kitaip tariant, moteris tampa jautresnė, dirglesnė, verksmingesnė, nekantresnė, kartais piktesnė ir tai natūraliai paveikia ne tik ją pačią, bet ir aplinką. Norėtųsi pateisinti ir legalizuoti tuo metu moteriai kylančius jausmus: juk ji ne specialiai tai daro, tiesiog tai vyksta savaime.
Šis etapas nėra paprastas ir psichologiškai. Ne visos moterys jį priima lengvai, kartais reikia tiesiog daugiau laiko prisitaikyti prie pokyčių. Juk moteris, visą gyvenimą žinojusi, kad gali užmegzti ir išnešioti naują gyvybę, turi susitaikyti su mintimi, kad šios funkcijos nebeliko. Tai tarsi savotiškas nepakankamumo jausmas – aš nebe tokia vertinga, kokia buvau anksčiau. Tokios mintys gali sukelti tuštumo jausmą, paveikti savivertę, pasaulėjautą.
Moteriai kyla įvairių apmąstymų, svarstymų. Juk atėjęs menopauzės laikotarpis tarsi skambutis, pranešantis, kad ji sensta, kad kažko gyvenime nebegali. Kartais moterį gali kamuoti mintys apie savivertę, savo tapatumą. Dažnai menopauzės sulaukusios moterys yra labai žavios, jaunatviškos, energingos ir darbingos. O mintys apie menopauzę ir neišvengiamai artėjančią senatvę išmuša jas iš pusiausvyros. Neretai moteriai kyla daugybė klausimų: „Ar aš sena?“, „Ar dar jauna?“, „Ar turėčiau jaustis kažko netekus?“, „O gal bus lengviau, nes nereikės rūpintis apsisaugojimo priemonėmis, atsiras daugiau laisvės intymiuose santykiuose“, „Tai kas aš esu – senstanti moteris ar žmogus, galintis gyventi visavertį gyvenimą?“.

Nepaisant atsiradusių fiziologinių pokyčių, keliančių daugiau ar mažiau diskomforto, daug dalykų menopauzės laikotarpiu priklauso nuo moters mąstymo, tai yra, kaip ji priima šį gyvenimo tarpsnį. Jeigu moteris apie menopauzę galvoja kaip apie vieno laikotarpio pabaigą ir kito pradžią, jeigu ji yra veikli, geba save realizuoti įvairiose veiklose, turi įdomių pomėgių, darnius santykius, ji daug lengviau psichologiškai išgyvena pokyčius. Tačiau jei moteris nepasitiki savimi, yra nusivylusi santykiais, jeigu jai nesiseka darbe, šis laikotarpis gali sukelti nemažai sunkumų. O neišspręstos psichologinės problemos kaupiasi ir joms įveikti gali prireikti nemažai kantrybės ir pačių įvairiausių išteklių.

Esu konsultavusi nemažai moterų, kurios, išgyvendamos menopauzę, vis giliau grimzdo į depresiją, tarsi pamesdavo save, manydavo, kad jų gyvenimas sparčiai ritasi žemyn. Tačiau bendravau ir su begale moterų, kurios menopauzę priimdavo kaip neišvengiamą procesą ir jo nesureikšmindavo: realizuodavo save darbe, rinkdavosi norimus pomėgius, įvairią laisvalaikio veiklą ir taip jausdavo malonumą gyventi.

Kartais norėdamos save įprasminti moterys imasi altruistinės veiklos, pavyzdžiui, eina savanoriauti į įvairias labdaringas organizacijas. Taip susigrąžina reikalingumo ir rūpinimosi kitais jausmą, susiranda bendraminčių, užmezga naujas pažintis ir produktyviai leidžia laiką. Taip moteris save įprasmina ir randa atsakymus į gyvenimo prasmės klausimus: „Kiek gyvenimo kelio man dar liko?“, „Ką vertingo gyvenime esu padariusi?“, „Gal dar ką nors prasmingo šiame gyvenime galėčiau nuveikti?“.

Psichologė Ilona Fenn

 

Susiję įrašai

Savanorystė – menas gauti, dalinant

Savanorystė – menas gauti, dalinant

Savanorystė yra ir visados liks tylus, bet toks prasmingas kelias, vedantis į pasiaukojimą, empatiją, dovanojantis drąsą būti ne dėl savęs - būti dėl esančio šalia, atiduodant tai, kas neįkainojama...

Smurtas šeimoje, kai vaikai tampa liudininkais

Smurtas šeimoje, kai vaikai tampa liudininkais

Smurtas šeimoje – tai vis dar gniuždanti, opi, skaudžius ir ilgalaikius padarinius paliekanti problema. Nepaisant smurto pasireiškimo būdo – ar tai būtų fizinis, seksualinis, psichologinis ar...

Jeigu patiri smurtą, gali kreiptis į specializuotos pagalbos centrus, kurie teikia kompleksinę pagalbą.

Jei situacija kelia pavojų gyvybei ar sveikatai, skambink 112.