X

Konfliktai šeimoje – natūralus reiškinys, tačiau smurto toleruoti negalima. Kaip elgtis karantino metu?

Visą parą veikianti emocinės paramos tarnyba „Pagalbos moterims linija“ šiuo metu daugiausia skambučių sulaukia dėl tarpusavio santykių. Dažna problema – konfliktai šeimoje.

Kasdien prie telefonų dirba daugiau nei dešimt specialiai apmokytų savanorių, į kuriuos nemaža dalis skambinančiųjų kreipiasi ir dėl smurto artimoje aplinkoje. Tačiau, anot specialistų, svarbu atskirti, kur yra konfliktas, o kur jau smurtas ir šių dviejų reiškinių nereikėtų gretinti ir maišyti. Tačiau svarbiausia – mokytis kurti darnius tarpusavio santykius, pažinti savo norus bei žinoti teises.

Su emocinės paramos tarnybos „Pagalbos moterims linija“ (PML) Kaune vadove psichologe Aušrine Krikščionaitiene, Klaipėdos socialinės ir psichologinės pagalbos centro direktore dr. Dalia Puidokiene, ir PML vadove Klaipėdoje Irina El Osta kalbamės apie konfliktų bei smurto priežastis, būdus, kaip padėti sau, ir kaip emociškai sunkiu metu kurti geresnius santykius šeimoje.

 

Konfliktai šeimoje karantino metu

 

– Kodėl konfliktai šeimoje yra dažnesni, kai visa šeima būna ilgesnį laiką kartu?

Aušrinė Krikščionaitienė (toliau – A.K.): Būnant karantino sąlygomis vienoje erdvėje, ypač jei ta erdvė nedidelė, natūraliai kyla įtampa. Kiekvienas šeimos narys turi savo individualių poreikių ir veiklų, kurios šiuo metu persikėlė į namus. Reikia išmokti persiorientuoti dirbti ir mokytis kitaip, kyla daug neaiškumų dėl neįprastos situacijos, kuri trunka ilgiau nei, galbūt, buvo tikėtasi. Reikia iš naujo prisitaikyti ir naujai pertvarkyti erdvę, darbotvarkes, o tuo pačiu ir santykius.

Dėl skirtingų, o šiuo metu dar ir dalinai sunkiai patenkinamų, kiekvieno šeimos nario, tiek tėvų, tiek ir vaikų, poreikių natūraliai kyla įtampos ir konfliktai šeimoje. Prie to prisideda ir, galbūt, neturėjimas žinių bei įgūdžių, kaip spręsti konfliktus ir derinti skirtingus interesus.

Be to, į šeimos erdvę persikėlė ir įvairūs draudimai, apribojimai būti viešoje erdvėje, kontaktuoti su kitais. Vaikams negalima matytis su seneliais, kurie anksčiau galbūt padėdavo ir tėvai galėjo daugiau laiko skirti sau. Taip pat vaikai nebegali gyvai bendrauti su bendraamžiais, su kuriais galėdavo išsikrauti užsiimdami sportiniais žaidimais ar kita aktyvia veikla. Sporto salės uždarytos, aktyvaus laisvalaikio būrelių lankymas draudžiamas, tad nėra kur išlieti susikaupusios energijos ir tuo pačiu natūraliai kylančio pykčio.

Irina El Osta (toliau – I.O.): Svarbu suprasti, kad esant įtemptai situacijai tiek suaugusieji, tiek vaikai patiria nerimą. Tėvai nerimauja dėl pragyvenimo lėšų, apsirūpinimo apsaugos priemonėmis, savo ir artimųjų sveikatos bei gyvenimo būdo pokyčių, kurie atsirado dėl būtinos saviizoliacijos. Vaikai nerimauja dėl pritaikytų apribojimų, įprastinės veiklos ir bendravimo trūkumo. Tai gali kelti daug neigiamų jausmų: pasimetimą, pyktį, nuobodulį, įtampą ir kt.

Taip pat nereikia pamiršti, jog nemaža dalis gyventojų jaučia baimę užsikrėsti virusu, sunkiai susirgti, būti izoliuotais ar apkrėsti artimuosius, ypač jei priklauso rizikos grupei ar turi sveikatos sutrikimų. Tokiems žmonėms atsiranda padidintas saugumo poreikis, kuris, jeigu nėra patenkinamas, gali kelti dar daugiau rūpesčių, lydimų pykčio, nerimo, streso ir kitų negatyvių emocijų.

Šeimos nariai gali tapti dirglesni, impulsyvesni ir emociškai išbalansuoti.

Negalime užsimerkti ir prieš faktą, jog žmonės, turintys problemų dėl priklausomybės alkoholiui ir kitiems kvaišalams, taip pat niekur nedingsta, ir karantino sąlygomis kartu su jais gyvenantys namiškiai tampa tarsi įkaitais, dėl ko gali kilti dar daugiau konfliktų.

 

Konfliktų šeimoje priežastys

 

– Kodėl kyla konfliktai šeimoje? Kokios yra konfliktų tarpusavio santykiuose priežastys?

Dalia Puidokienė (toliau – D.P.): Tikriausiai natūralu, kad santykiuose kyla konfliktai, nes kiekvienas žmogus yra individualus ir tuo pačiu skirtingas, su tik jam/jai būdingais poreikiais, norais, lūkesčiais, ir pan. Konfliktai šeimoje kyla ir tuomet, kai tų norų, lūkesčių ar poreikių skirtumai išryškėja tarp dviejų ar daugiau žmonių.

To priežastys gali būti įvairios: saviems poreikiams ar norams taikomas prioritetas, kito atžvilgiu keliami neretai perdėti, neadekvatūs lūkesčiai, bendraujant remiamasi tik sava patirtimi ir savo asmeniniu suvokimu, sunkiai sekasi ar nepajėgiama įsiklausyti į kitą, o kartais net ir nebandoma to daryti. Todėl tokioje poroje žmonės jaučiasi neišgirsti, nesuprasti, nepriimti.

Taip pat nemažai suaugusiųjų neturi buvimo kartu su kitu įgūdžių ar jie yra gana skurdūs. Daugiau konfliktų šeimoje taip pat gali kilti ir dėl to, jog distancija, erdvė tarp žmonių, būnančių kartu ilgesnį laiką, yra nekintanti, daugiau mažiau pastovi, santykinai nedidelė. Žmogui pradeda trūkti erdvės, norisi didesnio atstumo nuo kito, nes esant kartu ilgesnį laiką, greičiau pavargstama, mažiau lieka dėmesio sau.

Kita vertus, klausimas, kiek žmonės turi suvoktos patirties kurti santykius su kitais, o galbūt jie apskritai linkę daugiau koncentruotis į save, o ne į buvimą su kitais, į mokymąsi gyventi darniai.

Skirtingiems žmonėms gali būti skirtingos konfliktų priežastys, tačiau svarbu suvokti, kas kelia įtampas.

 

Smurtas šeimoje

 

– Kodėl šiuo metu padidėjo smurto šeimoje atvejų? Tai matome ir iš užsienio šalių, ir iš Lietuvos patirčių.

A.K. Smurtas šeimoje kyla tose šeimose, kur yra ypač išreikšti galios ir kontrolės santykiai. Dažniausiai tai būna kažkurio vieno šeimos nario vaidmuo. Karantino sąlygomis įtampos dar daugiau nei įprastai, ir kontroliuojantis asmuo, norėdamas suvaldyti situaciją, pratrūksta agresija. Smurtas tai nėra įprastas konfliktas, kai konfliktuoja abi pusės ir kiekviena turi teisę išsisakyti, ginti savo nuomonę, prieiti bendro sprendimo ir/arba likti prie savo nuomonės.

I.O. Noriu atkreipti dėmesį ir į žmonių sveikatos problemas, dėl kurių gali kilti „kontrolės ir galios“ scenarijus. Jeigu remtis faktais, kad smurto atvejų daugiausia įvyksta tuomet, kai vienas iš partnerių yra apsvaigęs nuo alkoholio ar kitų psichotropinių medžiagų, tai karantino sąlygomis, kai nėra galimybės pasitraukti iš nesaugios gyvenamosios aplinkos, natūralu, kad tokių atvejų bus daugiau.

Esant gana uždaroje erdvėje smurtas gali prasidėti ir dėl psichozinėmis ligomis sergančių asmenų elgesio. Nenatūraliai padidėjus nerimo lygiui smurtinis elgesys gali pasireikšti emociškai nestabiliems, jautresniems, miego, valgymo sutrikimų turintiems asmenims.

– Kokios galimybės moteriai išvengti smurto?

A.K. Pirmiausia, svarbu kurti lygiavertiškus santykius ir neleisti savęs žeminti ir ignoruoti. Su savimi elgtis taip, kad kitas neturėtų teisės Jūsų skaudinti, nenuolaidžiauti nei sau, nei kitam. Būti savimi. Nesiaukoti dėl santykių, meilės, šeimos. Visada iškart sakyti kas nepatinka, neignoruoti savo jausmų. Tai atrodo paprasta, bet dažnai santykiai yra daug sudėtingesni, ir kiekviena moteris gali užmegzti smurtinius santykius, nes yra linkusi daug atiduoti ir aukotis, kad tik pelnytų kitų meilę. Svarbu laiku tai atpažinti ir imtis veiksmų.

D.P. Šiuo metu, deja, galimybės išvengti ar pabėgti nuo smurto yra ribotos, dėl tų pačių taikomų žmogaus judėjimo laisvės suvaržymų. Tačiau, nežiūrint į tai, smurtą patiriantis asmuo – moteris ar vyras, ar vaikas, turi žinoti, jog niekas neturi teisės sukelti kančias. Nėra tokių priežasčių, dėl kurių būtų galima skriausti ir išnaudoti kitą žmogų, o bet kokia prievarta yra nusikaltimas.

 

Kaip elgtis iškilus smurto grėsmei

 

– Ką pasiūlytumėte, kaip moteriai elgtis konflikto šeimoje metu ar iškilus smurto grėsmei?

A.K. Iš mus pasiekiančių skambučių matome, jog kiekviena situacija labai individuali. Tačiau, jei moteris gyvena smurtiniuose santykiuose, tikėtina, kad karantino metu smurtas gali tapti dažnesnis, todėl itin svarbu ieškoti galimybių kaip nors, kad ir trumpam, pasitraukti iš smurtinių santykių ir taip padėti sau susitvarkyti su kylančiais intensyviais jausmais.

Būtina ieškoti pagalbos iš šalies, pavyzdžiui, kad ir paskambinti į „Pagalbos moterims liniją“. Nuoširdus pokalbis padėtų moteriai nusiraminti ir kitomis akimis pažiūrėti į savo situaciją. Jei padėtis ypač grėsminga, reikia skambinti Bendruoju pagalbos telefonu 112 ir kviesti policiją. Karantino metu pagalbą galima išsikviesti ne tik paskambinus, bet ir parašius SMS žinutę.

D.P. Noriu pabrėžti, jog pirmiausiai, ką verta atsiminti smurtą patiriančiam žmogui – tai nekaltinti savęs dėl to, kas įvyko. Niekas neturi teisės skaudinti kito žmogaus ar naudoti jėgą jo atžvilgiu, tam nėra pateisinamų priežasčių. Nuo smurto kenčiantis žmogus turi teisę rinktis – nutraukti smurtinius ryšius ar susitaikyti su esama situacija ir likti joje, kuri, neabejotinai, kartosis, kiekvieną kartą stipriau žeisdama.

Smurtą patiriantis žmogus turi ieškoti savyje kantrybės ir jėgų pradėti viską iš naujo, pergalvoti savo problemas, ieškoti pagalbos, nebausti savęs už taip vadinamas „klaidas“ ar nesėkmes, o priešingai, pasidžiaugti, kad ir maža pergale, pasiekimu ir pan. Ryžtis kalbėti apie tai su kitais, patikimais ir galinčiais išklausyti, kas vyksta kenčiančio žmogaus gyvenime.

 

Rekomendacijos karantino metu

 

– Ką šiuo metu svarbu žinoti ir daryti norint išlaikyti pagarbius santykius?

A.K. Keletas rekomendacijų, į kurias svarbu atsižvelgti būtent kriziniu laikotarpiu, kurios padėtų išlaikyti, pirmiausia, pagarbą sau:

  • Vertinti situaciją kaip neeilinę ir sudėtingą. Suprasti, kad kiekvienas į šią situaciją reaguoja skirtingai, priklausomai nuo savo asmenybės, patirties, nuostatų, vertybių, reagavimo būdo.
  • Gerbti kito žmogaus jausmus, suprasti, kad tai yra krizinė situacija, kurią lydi intensyvūs jausmais. Leisti tiems jausmams būti, neprisiimti atsakomybės už kito žmogaus jausmus, nors tai ir nelengva, ypač jei pyktis liejasi ant Jūsų. Rasti būdą, kaip pačiam tinkamai išreikšti kylančius neigiamus jausmus.
  • Turėti savo ir gerbti kito, nors ir nedidelę, privačią erdvę.
  • Suprasti, kad kai kurie konfliktai šeimoje gali tęstis ilgai ir jiems spręsti reikia laiko.
  • Skirti laiko savo pomėgiams, sugebėti atsijungti nuo sudėtingos situacijos.
  • Apsispręsti nebetęsti konflikto, jei jis perauga į kito asmens įžeidinėjimus ir nepagarbą.

 

D.P. Dar pridėčiau keletą svarbių aspektų, kurie gali padėti sąmoningų santykių kūrimui:

  • Ugdyti savyje pakantumą kitam, kitokiam, skirtingam nei aš, turinčiam savus poreikius, norus, suvokimą ir pan.
  • Taip pat svarbu suprasti, kad kitas turi teisę rinktis, ir kad kritika, moralizavimas nėra tinkamas būdas kurti tvarius, kokybiškus santykius.
  • Suvokti, jog labai svarbu dalintis, kalbėtis apie tai, kas vyksta, kokius jausmus ir emocijas kelia esama situacija.
  • Ieškoti įvairių būdų, resursų, kaip padėti sau ir, tuo pačiu, kitam, bandyti palaikyti kitą, nekaltinti ir nepriekaištauti, o greičiau nagrinėti / analizuoti, kas atsitiko, kad kilo konfliktas, kokios jo priežastys, kaip būtų galima padėti sau ir visiems esantiems šalia.

 

„Pagalbos moterims linijos“ telefonas visą parą 8 800 66366. Taip pat galima rašyti el.laiškus ir susisiekti per pokalbių kambarį (chatą) puslapyje www.pagalbosmoterimslinija.lt.

Šiuo metu susisiekti su „Pagalbos moterims linija“ galima ir paskambinus bendruoju emocinės pagalbos telefonu 1809, surinkus skaičių 2.

 

Psichologinė pagalba telefonu
Psichologinė pagalba internetu
Psichologinė pagalba elektroniniais laiškais

 

Taip pat skaitykite:
Agresija ir smurtas artimoje aplinkoje
Smurtas šeimoje prieš vaikus ar vaikų akivaizdoje

 

Naujausi įrašai

Kaip pakelti savo savivertę?

Kaip pakelti savo savivertę?

"Nesiverskite per galvą siekdami tobulybės. Idealas – ne tikslas, o tik siekis. Mylėkite save čia ir dabar. Neatidėkliokite." Louise L. Hay   Kaip atsiranda žema savivertė?   Kiekvienas iš...

Psichologinė įtampa

Psichologinė įtampa

"Tai, kam priešiniesi, pasilieka..." K.G. Jungas   Psichologinė įtampa - daugelio kasdienybė   Dažnai gyvenime susiduriame su situacijomis, kurios viduje sukelia psichologinę įtampą....

Kaip išgyventi vienatvę?

Kaip išgyventi vienatvę?

"Žmonės – vieniši kaip medžiai. Medžiai liečiasi lapais, šakomis, bet jų kamienai visada stovi atskirai. Visada..." Jurga Ivanauskaitė   Vienatvę patiria visi   Vienatvė - būsena, kurią...

Jeigu patiri smurtą, gali kreiptis į specializuotos pagalbos centrus, kurie teikia kompleksinę pagalbą.

Jei situacija kelia pavojų gyvybei ar sveikatai, skambink 112.