Savanorių atsiliepimai
Savanorystė atskleidžia pačius kilniausius žmonių bruožus, o tai labai motyvuoja mane pačią puoselėti tas savybes manyje.
Esu laiminga galėdama padėti kitiems. O prasmę begalinę jaučiu tada, kai pokalbio pabaigoje išgirstu žodžius: „Ačiū, kad esat, jūs man labai padėjote“.
Man savanorystė padeda pažvelgti į save iš šalies, pamatyti, kiek daug yra nelaimingų žmonių, kuriems reikalingas geras žodis, palaikymas, supratimas ir dar kartą įsitikinau, kad man kiekvienas sutiktas žmogus yra Mokytojas.
Savanoriauti paskatino noras padėti moterims, palaikyti jas krizinėse situacijose. Visų pirma moterims, nes per jas ateina į pasaulį nauja gyvybė, ir motinos emocinė būklė, saugumas kloja šio mažo žmogučio gyvenimo pamatus.
Savanoriaudama turiu galimybę gauti tai, ko man trūksta ir atiduoti tai ką turiu geriausio. Tai puikus būdas dalintis ir save įprasminti.
Jausmai – spalvos gyvenimo paveiksle. Žmogaus pasakojimas – linijos ir kontūrai. Mes budime prie telefonų dėl žmonių, kuriems reikalingas supratimas ir emocinė parama.
Savanorystė man padeda neatitrūkti nuo realybės, pasidžiaugti savimi, vysto gebėjimą klausytis, išgirsti, toleruoti skirtumus, plėsti savo pačios požiūrį, atjausti, lavina emocinį raštingumą.
Man ši veikla atrodo be galo prasminga, ir tikiu, kad tai yra puikus pavyzdys paauglei dukrai ir augantiems sūnums.
Pasirinkau savanorystę, kad daugiau patirčiau, pažinčiau, gaučiau, duočiau…
Savanorystė – tai dalies gyvenimo prasmės atradimas – būnant, išklausant, padedant ir palaikant kitą žmogų kasdienybės kelyje.
Savanorystė, kaip mano noro prisidėti prie bendrojo gėrio išraiška, išaugo į pačią geriausią investiciją į save.
Žinojimas, jog kam nors nuo mano buvimo tą akimirką pasidarė ramiau, šviesiau mane tarsi įkvepia, pakylėja ir tikrai negaila keleto valandų per savaitę, kai žinau, kad jos kažkam galbūt padės nusiraminti, praskaidrins mintis ar suteiks jėgų toliau gyvent.
Savanorystė – man tai savęs ieškojimas ir kūrimas, tai viena iš galimybių pažinti kitą žmogų ir patį save.
Kiekvienas skambutis – istorija.Jos labai skirtingos, bet kaskart gauni galimybę prisiliesti prie žmogaus. Neapsimetinėjančio, nepozuojančio. Ir turi šansą praskaidrinti jo dieną, padėti pažvelgti į situaciją kitaip, nudžiovinti ašarą…
Savanorystė – tarsi savęs dalinimas, bet iš tikrųjų pats gauni daug daugiau. Vadinas, keities pats ir tuo pačiu prisidedi prie pasaulio keitimo, o mūsų, savanorių, bendravimas, susitikimai atneša daug džiaugsmo sielai.
Savanoriaudama išmokau pažinti savo emocijas, jas priimti, suprasti ir paleisti. Išmokau tiesiog ramiau, harmoningiau gyventi, priimti save ir priimti kitus.
Nuėjus į pirmą susitikimą, supratau, kad čia rimta, reikia ne tik laisvo laiko, bet ir žinių. Viskas, kas iš pirmo žvilgsnio atrodo paprasta – nebūna taip lengva. Peržengus jausmų suvokimo pasaulį, darėsi vis sunkiau ir norėjosi sužinoti dar daugiau.
Savanorystės prasmė – tarnystė, kuri man duoda neįkainojamus lobius savęs atradimo – pažinimo kelyje.