Menkavertiškumo jausmas neatspindi realybės

Menkavertiškumo jausmas – tai labai sunkus ir slegiantis jausmas, darantis įtaką mūsų pasirinkimams, santykiui su pasauliu. Būna, kad žmonės jaučiasi tokie menki, jog jiems norisi apskritai išnykti, bet kokia kaina sustabdyti šį nepakeliamą, visą jų egzistenciją persmelkiantį jausmą. Sunku pasakyti, ar tokią sielos kančią kelia pats menkavertiškumo jausmas ar iš jo atsirandanti mąstysena, jog esi per menkas, kad būtum mylimas.

Paprastai šie jausmai susilieja su asmenybe ir tampa ne tai, ką jaučiame, o tai, kuo neva esame. Natūralu, jog tada gimsta nepasitikėjimas savimi, abejojimas savo sugebėjimais, baimė megzti ryšius ir būti atstumtam. O kitų žmonių, spinduliuojančių lengvumą bendraujant ir realizuojant save, stebėjimas gali kelti ne tik žavesį, bet taip pat ir pyktį, pavydą, atstūmimą.

Norint sau padėti, pirmiausiai labai svarbu suprasti, jog menkavertiškumo jausmas neatspindi realybės – nei vienas žmogus nėra ir negali būti menkas. Greičiausiai tam tikros patirtys vaikystėje (pvz., emocinė deprivacija) suformavo tokį savęs suvokimą. Šių patirčių prisiminimas gali būti kaip atspirties taškas, padedantis bent šiek tiek atsitapatinti nuo čia ir dabar pasireiškiančio menkumo jausmo.

Kitas ir, mano manymu, ypatingą gydančią galią turintis žingsnis yra suteikimas menkavertiškumo jausmui erdvės. Tai reiškia, kad aš nesistengiu jo sulaikyti ar išstumti, o kaip tik leidžiu jam kilti ir būti – tiek, kiek reikia. Aš pasitinku jį su atjauta ir apgaubiu besąlygiška meile. Čia gali padėti vizualizacijos, pvz., įsivaizdavimas, jog menkavertiškumas ateina per mūsų vidinį vaiką, kuriuo ir stengiamės pasirūpinti – jį apkabiname, nuraminame, pasakome tai, ką jam svarbu išgirsti. Kokie žodžiai tai būtų?

Taip pat, labai svarbu sau leisti šiuo jausmu pasidalinti su kitu žmogumi. Juk menkavertiškumo jausmas, kaip ir kiti sunkūs jausmai, trokšta dėmesio – ne tik mūsų pačių, bet ir kitų. „Pagalbos moterims linijos“ savanorės visada pasirengusios reikiamą dėmesį suteikti.

 

Martyna Kirdeikytė
Pagalbos moterims linijos savanorė, psichologė

Susiję įrašai

Smurtas šeimoje, kai vaikai tampa liudininkais

Smurtas šeimoje, kai vaikai tampa liudininkais

Smurtas šeimoje – tai vis dar gniuždanti, opi, skaudžius ir ilgalaikius padarinius paliekanti problema. Nepaisant smurto pasireiškimo būdo – ar tai būtų fizinis, seksualinis, psichologinis ar...

Patyčios – žeminančio elgesio šerdis

Patyčios – žeminančio elgesio šerdis

Patyčios – tai vienas iš skaudžiausių sunkumų, su kuriuo vaikai bei paaugliai anksčiau ar vėliau susiduria savo artimoje aplinkoje: mokykloje, šeimoje ar bendraamžių grupėse. Tai žeidžiantis...

Savanorystė Pagalbos moterims linijoje

Savanorystė Pagalbos moterims linijoje

Šiais laikais dažnai girdime žodį „savanorystė“. Neretai apie savanorystę kalba artimieji, draugai, pažįstami, savanoriauti kviečia įvairios organizacijos. Tačiau įsisukę į kasdienę rutiną...

Jeigu patiri smurtą, gali kreiptis į specializuotos pagalbos centrus, kurie teikia kompleksinę pagalbą.

Jei situacija kelia pavojų gyvybei ar sveikatai, skambink 112.