Kodėl taip sunku paprašyti pagalbos?

Gali pasirodyti, jog pagalbos prašymas yra silpnumo ir nepasitikėjimo savimi požymis. Iš tiesų, tai didelės drąsos reikalaujantis sprendimas, kuriam reikalingas pasitikėjimas savimi ir aplinka. Reikia drąsos pripažinti problemą, tapti atviru ir pažeidžiamu: „Nusiimu kaukę, dabar jūs žinote, jog negaliu to įveikti vienas, man reikia pagalbos.“

Prašydami pagalbos, mes įrodome, jog noras išspręsti problemą yra kur kas stipresnis nei įvairūs nuogąstavimai, kaip „ką pasakys kiti?“.

Pasak psichologų, gėdą prašyti pagalbos mes atsinešame dar iš vaikystės, kai tėvai dažnai primena – būk savarankiškas, o vaikas išmoksta kartoti „aš pats!”. Taip ugdomas pasitikėjimas savimi. Mokomės būti nepriklausomi ir tikimės, jog patys vieni pasieksime daugiau.

Deja, vėliau, susidūrus su sudėtingomis situacijomis, toks įprotis gali mums pakenkti. Ne visas kliūtis lemta įveikti vieniems. Paprašyti pagalbos, tai – bendradarbiauti.

 

Kaip išdrįsti?

Visų pirma, nenuvertinkime aplinkinių. Jie gali atrodyti užsiėmę, skubantys ar paniurę, tačiau daugelis žmonių yra geranoriškesni, nei gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio.

Įsivaizduokite situaciją: jūs pavargę po darbo skubate namo ir sustojate prie perėjos, o šone stovinti garbaus amžiaus moteris netikėtai paprašo jūsų padėti jai pereiti į kitą gatvės pusę. Ar atsisakysite? Greičiausiai, ne. Pagalvokite, kiek kartų esate padėję artimajam ar draugui?

Ironiška, jog viena pagrindinių baimių prašant pagalbos yra grėsmė būti atstumtam, tačiau akivaizdu, jog daugelis žmonių vis dėlto yra linkę padėti.

 

O ką daryti, jei išgirstate „ne“?

Nepriimkite neigiamo atsakymo asmeniškai, juk gali būti begalė įvairiausių aplinkybių, kodėl paklaustasis atsisakė jums padėti.

Nemanykite, jog paprašę pagalbos kritote kito žmogaus akyse, priešingai – jis įvertins jūsų pasitikėjimą.

Jei susidūrus su sunkumais, aplinkinių pagalbos neužtenka, apmąstykite galimybę bendradarbiauti su nevyriausybinėmis organizacijomis arba atitinkamomis institucijomis.

Apsvarstykite, koks komunikavimo būdas jums yra priimtiniausias. Ar jums lengviau atverti savo jausmus gyvo pokalbio metu? O gal priešingai – geriau mintis sudėliotumėte laiške? Ar svarbu išlaikyti anonimiškumą?

Šiandien, emocinė ir psichologinė pagalba yra prieinama įvairiais kanalais, tad visada galite išsirinkti tinkamiausią sau. Svarbiausia – neužsidaryti savyje. Pabandykite paprašyti pagalbos ir įsitikinsite, jog tai yra įmanoma. Geriau jausitės ir išaugs jūsų pasitikėjimas savimi.

Jeigu patiri smurtą, gali kreiptis į specializuotos pagalbos centrus, kurie teikia kompleksinę pagalbą.

Jei situacija kelia pavojų gyvybei ar sveikatai, skambink 112.