Mergaitės virsmas moterimi paauglystės laikotarpiu

Mergaitės virsmas moterimi. Su kokiais sunkumais susiduria bręstančios merginos? Ką jos išgyvena?

Pirmiausia norėtųsi priminti, kad paauglystė – tai pats sudėtingiausias laikotarpis žmogaus gyvenime, o mes tikrai dažnai tai tiesiog pamirštame. Dažniau galvojame apie tai, kaip mums – suaugusiesiems – sunku bendrauti su maištaujančiais paaugliais, ir norime tik vieno – kad jie nustotų priešgyniauti ir greitai taptų suaugusiaisiais, adekvačiais, atsakingais žmonėmis. Bet realybėje taip nebūna…

Tokių didelių ir greitų pokyčių, kokie vyksta paauglystės laikotarpiu, žmogus nepatiria nei vienu savo gyvenimo tarpsniu. Mergaitėms, kaip ir berniukams, tenka patirti daugybę pokyčių.

Pirmiausia reikia susidraugauti su sparčiai besikeičiančiu kūnu. Dėl natūraliai suintensyvėjusio hormonų išsiskyrimo paauglys auga ir vystosi gana sparčiai ir dažniausiai neproporcingai. Kūno pokyčiai yra greiti ir ryškūs. Per metus mergaitės gali paaugti 6–10 centimetrų, o jų svoris padidėti nuo 5–10 kilogramų. Paauglei žvelgiant į save veidrodyje nėra lengva matyti vis naujus besikeičiančio kūno požymius. Prie šio nepatogumo prisideda lytinis brendimas, vystosi antriniai lyties požymiai. Mergaičių organizme lytinio brendimo metu smarkiai padidėja riebalų kiekis, todėl neretai praplatėja klubai, išryškėja krūtys, atsiranda plaukuotumas. Nenuostabu, kad dėl tokių didelių pokyčių mergaitės labai nerimauja, svarsto, ar su jomis viskas gerai, ar jų kūnas atitinka normas ir galiojančius grožio standartus, nuolat lygina save su kitomis tokio pat amžiaus mergaitėmis.

Diduma mergaičių tampa neužtikrintos savimi, nes yra nepatenkintos besikeičiančiu kūnu. Visuomenėje vis dar vyrauja liesos merginos grožio standartas, todėl neretai mergaitės labai pergyvena dėl kiekvieno priaugto kilogramo.
Savo praktikoje labai dažnai susiduriu su nepatenkintomis savo svoriu merginomis, kurios savo išgyvenimus slepia nuo šeimos. Norėdamos nepriaugti svorio jos dažnai badauja arba valgo nevisavertį maistą. Kartais mergaitėms išsivysto tokie valgymo sutrikimai, kaip anoreksija ir bulimija.

Todėl matydama pas mane besilankančių mergaičių sulysusius kūnus dažnai turiu gerokai pasistengti, kad jos man atskleistų valgymo problemas, kurias stengiasi nuslėpti vilkėdamos taip vadinamus „ower size“ didelių dydžių, arba „unisex“ modelių drabužius.

Jos nelinkusios apie savo svorį kalbėti ne tik su šeimos nariais, bet ir su manimi, nes ir aš joms atrodau kaip nepatikimas žmogus, kuris stos į tą barikadų pusę, kuri joms nuolat kartoja: „Pažiūrėk kaip tu sulysai, visiškai nieko nevalgai, susirgsi, štai tada ir bus bėdų.“

Kai kurioms mergaitėms tiesiog sunku susitaikyti su moteriškėjančiomis kūno formomis bei dėl to padidėjusiu priešingos lyties dėmesiu. Vienos iš jų šiuos naujus kūno pokyčius priima demonstruodamos pernelyg didelį seksualumą, o kitos apvalėjančias kūno formas bando nuneigti dėvėdamos beformius drabužius ir bandydamos savo seksualumą užmaskuoti.

Dar vienas iššūkis, kurį reikia įveikti paauglystės laikotarpiu, tai asmenybės identiteto formavimasis ir savęs priskyrimas prie atitinkamų socialinių grupių. Pagrindinė paauglio užduotis – surasti SAVE. Čia jaunos mergaitės gyvenime iškyla daug vidinės sumaišties. Negebėdamos identifikuoti savęs kaip unikalios asmenybės mergaitės bando pritapti prie įvairių socialinių grupių ir labai išgyvena, jei būna iš šių grupių dėl vienokių ar kitokių priežasčių pašalinamos.

Neturėdamos tvirtos nuomonės apie save ir nesuvokdamos, kuo jos yra vertingos, mergaitės jautriai reaguoja į bet kokią aplinkinių nuomonę ir per ją formuoja nuomonę apie save. Iš čia ir kyla pasitikėjimo arba nepasitikėjimo savimi problemos, kai bet kokie žodžiai tampa labai svarbūs, kai net menkiausia kritika gali sugriauti ir taip dar labai gležną savivertę.

Bandau prisiminti, ar bent viena mergaitė, sėdėjusi mano kabinete, turėjo „sveiką“ savivertę ir manė esanti graži ir protinga, ir negaliu tokia patirtimi pasidalinti. Net ir pati gražiausia, pati gabiausia mergina buvo nepasitikinti ir abejojanti savimi.

O kur dar bandymas pritapti suaugusiųjų pasaulyje, kai tėvai, mokytojai ir kiti suaugę žmonės kartais per griežtai reikalauja tapti kuo greičiau suaugusia, atsakinga, gerai mokytis, prisiimti atsakomybę už savo veiksmus, nedaryti klaidų, laiku pareiti namo, nepriekaištingai atlikti savo pareigas, žinoti, kuo nori būti ateityje ir taip toliau ir panašiai…

Psichologė Ilona Fenn

 

Susiję įrašai

Menopauzė. Ar aš sena?

Menopauzė. Ar aš sena?

Menopauzė, kaip ir kūdikystė ar paauglystė, yra vienas iš natūralių žmogaus gyvenimo etapų. Jis ateina nepriklausomai nuo to, ar esame tam pasirengę. Menopauzė – gana nelengvas laikotarpis moters...

Savanorystė – menas gauti, dalinant

Savanorystė – menas gauti, dalinant

Savanorystė yra ir visados liks tylus, bet toks prasmingas kelias, vedantis į pasiaukojimą, empatiją, dovanojantis drąsą būti ne dėl savęs - būti dėl esančio šalia, atiduodant tai, kas neįkainojama...

Smurtas šeimoje, kai vaikai tampa liudininkais

Smurtas šeimoje, kai vaikai tampa liudininkais

Smurtas šeimoje – tai vis dar gniuždanti, opi, skaudžius ir ilgalaikius padarinius paliekanti problema. Nepaisant smurto pasireiškimo būdo – ar tai būtų fizinis, seksualinis, psichologinis ar...

Jeigu patiri smurtą, gali kreiptis į specializuotos pagalbos centrus, kurie teikia kompleksinę pagalbą.

Jei situacija kelia pavojų gyvybei ar sveikatai, skambink 112.