„Tai, kam priešiniesi, pasilieka…”
/K.G. Jungas/
Dažnai gyvenime susiduriame su situacijomis, kurios viduje sukelia psichologinę įtampą – vieniems tokių situacijų pasitaiko rečiau, tačiau kitų kasdienybėje psichologinė įtampa gali tapti dažnai pasirodančia viešnia… Galime pabandyti įsivaizduoti gyvenimą žmogaus, kuris rytą nubunda su mintimi „nenoriu šiandien į darbą, pavargau nuo visko, nebeatlaikysiu stebinčių žvilgsnių ar nepelnytų pastabų”. Kokie sudėtingi baimės, nerimo, nepasitikėjimo ar varžnačios kaltės jausmai pasitinka žmones, kurie išgyvena psichologinę įtampą darbe – juk darbas užima bene pusę mūsų gyvenimo… Ties tuo viskas gali ir nesibaigti – nutinka ir taip, jog įtampa nedingsta ir grįžus namo. Galbūt, ji auga santykiuose su artimaisiais, o gal prispaudžia varginančiuose buities darbuose. Palaipsniui tokia įtampa iššaukia pasipriešinimą, atstūmimą, didžiulį nuovargį ir augina dar sudėtingesnę emocinę būseną, kupiną įvairiausių minčių ir jausmų… Dažnu atveju viską lydi miego, mitybos ar elgsenos pokyčiai, kurie su laiku gali peraugti į išties rimtas problemas… Ką daryti, kad psichologinė įtampa netaptų kovos lauku, kuriame patys sau stojame priešais ir nebesuprantame, kokių ginklų imtis, jog susigrąžinti sveiką ir kokybišką gyvenimą?
Labai svarbu suvokti, jog psichologinė įtampa gyvena mūsų viduje, net jei ją ir išprovokuoja išorinis pasaulis. Tol, kol bandysime nuneigti, paslėpti ar užgošti vidinę būseną, tol, deja, niekas nepradės keistis. Svarbu pajusti, kaip toli vidinė įtampa pažengusi, ar yra atsvara, kuri leidžia nuo jos pailsėti? Pavyzdžiui, jei psichologinę įtampą išgyvename tik darbe, o namuose jaučiamės saugūs, ramūs, atsipalaidavę, tad visų pirmą reikėtų apgalvoti, kaip tinkamai išnaudoti tą ramybės ir poilsio laiką, skiriant jį sau, savo minčių bei jausmų įsivardinimui, susidėliojimui. Tačiau jei psichologinė įtampa neapleidžia nuolat, vertėtų susirūpinti, kas bus toliau ir ką galime padaryti, jog kasdienybėje atsirastų bent mažas ramybės kampelis. Joks karys mūšio lauke netaptų didvyriu, jei neturėtų vilties, kad rytojus tikrai ateis, tad ir į kokią kovą prieš patį save mus gali palydėti psichologinė įtampa, svarbu surasti savo viltį, savo tikėjimą ir pagalbą. Pirmuoju žingsniu gali būti galimybė pasikonsultuoti su psichologu arba pasinaudoti įvairiausiais nusiraminimo, nerimo ar įtampos įveikimo pratimais, kurie per kūną pasiektų emocinės būsenos lauką. Svarbu leisti sau pripažinti, kad pagalba tikrai reikalinga, o tada tikrai lengviau surasti kelius, kaip ją pasiekti ir gauti.
Kaip ilgai gali trukti gyvenimo mūšis ir diena dienoj trunkanti kova su savimi? Vienintelio atsakymo nėra. Kartais kovos trunka dienas, o kartais – dešimtmečius, bet net ir pati ilgiausia, skausmingiausia kova kažkada pasibaigia. Leiskime sau atsistoti savo paties pusėje – užstokime save, apginkime, apkabinkime… Psichologinė įtampa dažnai sukelia nepasitikėjimą viskuo, kas yra aplinkui. Tik visada lieka vienas žmogus, kuriuo privalome pasitikėti ir tikėti tam, jog išgyventumėm. Ir tas žmogus šiandien nusipelnė būti išklausytas, išgirstas, padrąsintas, apkabintas – tai esi Tu…
Jeigu susiduri su psichologine įtampa arba jauti, kam šiandien reikia nuoširdaus palaikymo – kviečiame paskambinti į Pagalbos moterims liniją bet kuriuo paros metu nemokamu telefonu 8 800 66366 ir plačiau pasikalbėti apie savo sunkumus, mintis, jausmus.
Taip pat galima kreiptis internetu veikiančia „chat’ų” paslauga kasdien nuo 17-22 val. www.pagalbosmoterimslinija.lt
Pagalba nemokama ir konfidenciali.
