Seksualinis sutikimas (angl. consent) – tai nedviprasmiškas ir sąmoningas kiekvieno asmens sprendimas užsiimti abipusiai sutarta seksualine veikla. Šis susitarimas gali būti perduotas įvairiai, prieš tai aptarus situaciją ir užtikrinant, kad partneris išreiškė norą pradėti ir palaikyti intymų bendravimą. Tai nuolatinis procesas, kuriame aptariamos ribos ir tai, kas asmenims patinka.
Kaip duodamas seksualinis sutikimas?
Sutikimas niekada nebus priverstinis ar paskatintas jėga, grasinimais. Sutikimas turi būti duotas laisvai, o tai reiškia, kad žmogus pasirenka pasakyti „taip“, kai taip pat laisvai gali pasakyti ir „ne“. Asmeniui turi būti suteikta galimybė sutikimą atsiimti bet kuriuo metu ir tam įvykus bet koks seksualinis kontaktas turi būti nedelsiant nutrauktas.
Sutikimą gauti galima užduodant klausimus, pavyzdžiui, „Ar kai tai darau gerai jautiesi?“, „Ar jautiesi saugiai?“, „Ar nori tęsti?“ ir panašiai.
Žinoma, seksualinis sutikimas ne visada toks paprastas, kaip „taip“ reiškia „taip“, o „ne“ reiškia „ne“, nes žmonės norą užsiimti seksualine veikla su kitu asmeniu gali parodyti įvairiais būdais. Tai apima saugumo / komforto, susijaudinimo, noro ir pasirengimo jausmus. Taip pat labai svarbi ir kūno kalba, kuri gali parodyti, kad sutikimas nėra duotas. Pavyzdžiui, atsitraukimas, nustūmimas ar vengimas liesti, turėtų paskatinti kitą asmenį sustoti ir paklausti, ar viskas gerai, ar galima tęsti.
Anot tyrimų, tai, kaip žmonės supranta kito seksualinį sutikimą ir tai, kaip patys jį iškomunikuoja, gali priklausyti nuo individualių skirtumų (pvz., lyties) arba konteksto (pvz., seksualinio elgesio pobūdžio). Asmens noras užsiimti seksualine veikla su kitu asmeniu gali labai priklausyti nuo aplinkybių, konteksto.
Kodėl svarbu apie tai kalbėti?
Sutikimas iš esmės reiškia pagarbą asmenų savarankiškumui ir orumui. Be to, kai partneriai supranta ir gerbia vienas kito ribas, tai skatina ir teigiamą santykių dinamiką. Tai taip pat prisideda prie seksualinės prievartos prevencijos, nes sutikimas užtikrina, kad asmuo noriai dalyvauja seksualinėje veikloje. Tai įgalina žmogų nusibrėžti savo ribas ir tuo pačiu padeda atpažinti, kuomet tos ribos yra peržengiamos.
Taigi seksualinis sutikimas nėra vienmatis, o labiau dinamiškas ir nuolatinis, itin svarbus dialogas. Deja, kai kyla diskusijų apie seksualinę prievartą, polinkis kaltinti auką dažnai užgožia esminį supratimą, kad smurtautojai gali tyčia nepaisyti subtilių (arba nesubtilių) nesutikimo požymių. Stengiantis pakeisti klaidingas nuostatas, susijusias su šia tema, visuomenė turi būti šviečiama, o kiekvieno dalyvaujančio asmens pareiga aktyviai pripažinti ir gerbti savo partnerių ribas.
Remtasi straipsniais:
Jozkowski, K. N. (2015). “Yes means yes”? Sexual consent policy and college students. Change: The Magazine of Higher Learning, 47(2), 16-23.
Jozkowski, K. N., & Peterson, Z. D. (2013). College students and sexual consent: Unique insights. Journal of sex research, 50(6), 517-523.
Willis, M., & Smith, R. (2022). Sexual consent across diverse behaviors and contexts: Gender differences and nonconsensual sexual experiences. Journal of interpersonal violence, 37(19-20), NP18908-NP18934.
Willis, M., Jozkowski, K. N., Bridges, A. J., Veilleux, J. C., & Davis, R. E. (2021). Assessing the within-person variability of internal and external sexual consent. The Journal of Sex Research, 58(9), 1173-1183.
Nemokama psichologinė pagalba visą parą – Pagalbos moterims linija
Taip pat skaitykite:
Seksualinis smurtas artimoje aplinkoje: kaip atpažinti?
