„Žmonės – vieniši kaip medžiai. Medžiai liečiasi lapais, šakomis, bet jų kamienai visada stovi atskirai. Visada…”
Jurga Ivanauskaitė
Vienatvę patiria visi
Vienatvė – būsena, kurią gyvenime neišvengiamai patiriame kiekvienas. Vieniems su vienatve tenka pasimatyti trumpam, kitiems ji gali tapti dešimtmečius drauge žengianti bendrakeleive… Sako, jog nepažinęs vienatvės, negalėsi pažinti ir savęs – galbūt, tai tiesa? Juk tik gyvendamas pilnatvėje su savimi, galėsi vėliau tapti dalimi kam nors kitam. Tikriausiai, kiekvienas žmogus, net turėdamas daugybę artimų, šalia esančių žmonių, savyje visvien lieka kažkiek tylus ir vienišas.
Kartais vienatvė gali įkvėpti vidinės drąsos, pasitikėjimo, padėti susidėlioti mintis, jausmus, priimti sudėtingiausius gyvenimo sprendimus, nuraminti širdį, leisti jai atsikvėpti. Tačiau… Kartais vienatvė tampa didesnė už mus pačius, ji, tarsi giliausia jūra, užlieja mūsų mintis, žodžius, net miestą, gatves, namus… Kaip išgyventi vienatvę? Ką daryti, kada gyvenimas vienatvėje skandina taip, jog imi kojomis nebesiekti dugno ir viskas, ką bandai padaryti, tai tik nenuskęsti giliausioje savo bedugnėje?..
Gyvenimas vienatvėje – skaudi patirtis
Kartais šalia užtenka vieno vienintelio artimo žmogaus, kuris ištiestų delnus tam, jog išgyventum stipriausius gyvenimo siųstus išbandymus, nepasiduotum ilgiausioje kovoje ar jaustumeisi saugiu, laimingu, mylimu… O nutinka ir taip, jog kartais nėra visiškai nieko – esi vienui vienas su savo sunkumu, našta, savo jausmais, mintimis ir kasdienybe, kuri prasideda tuščių namų tyla, ties ja ir užsibaigdama… O kas, jeigu ta tyla trunka ištisus metus, tęsiasi ilgiausias žiemas, ima varginti taip, jog net savos mintys rodosi svetimos, bauginančios?
Gyvenimas vienatvėje – skaudi patirtis, galinti smarkiai paveikti psichologinę būseną, tad svarbiausia neužsisklęsti savyje, pasiliekant baimėje, jog tai truks amžinai… Galbūt, reikėtų surasti būdą, kaip pamažu išlaistyti skaudančią vienatvės jūrą – nors reikia pripažinti, jog tai nėra nei paprasta, nei lengva. Ilgai gyvenant vienatvėje, gali būti nedrąsu, baugu, neįprasta imtis veiksmų ir atverti širdį pokyčiams, tačiau reikėtų apsvarstyti – ar yra, ką prarasti? Ar galima netekti kažko daugiau nei to, ką vienatvė jau yra atėmusi?..
Kaip išgyventi vienatvę?
Aplinkui yra daugybė būdų, kurie padėtų palengvinti gyvenimą vienatvėje, tereikia surasti sau tinkamiausią kelią. Pirmuoju žingsniu galėtų būti ieškojimas priežasties, kodėl vienatvė taip ilgai užsibuvo? Kas nutiko, jog ji neleidžia apsidairyti aplinkui ir patirti viską, kas laukia už jos uždarytų durų? Galbūt, vienatvė užsibuvo dėl nepasitikėjimo savimi, esant su kitais žmonėmis, o gal ji jaučia vidinę baimę likti nesuprastu, nepritampančiu, atstumtu? Kartais vienatvė pasilieka, išėjus brangiems žmonėms – ji tikina, jog niekas ir niekada nepakeis tos vietos. Svarbiausia, netikėti tuo, jog gyvenimas vienatvėje saugesnis už tą, kuriame yra daugiau ištiestų delnų, atvertų širdžių, pokalbių, bendrystės akimirkų…
Vienatvė moka įtikinti, manipuliuoti mumis, bet mes galime bent pabandyti ja netikėti. Galbūt, vertėtų apsvarstyti galimybę kreiptis psichologinės pagalbos – pokalbis su specialistu galėtų būti puikus būdas gyvai ir atvirai pasikalbėti apie savo jausmus, mintis, emocijas. Vienatvė bijo, kada apie ją prabylame garsiai, tad kartais gali užtekti pokalbio, kad viskas imtų keistis. Taip pat vienas iš galimų kelių kaip išgyventi vienatvę – įvairūs užsiėmimai, veiklos, terapijos ar tiesiog laiko praleidimo būdai grupėse, dalyvaujant bent keletui žmonių. Juk kad ir kaip turiningai ar įdomiai stengsimės leisti laiką, jei tai visvien darysime vieni, gyvenimas vienatvėje gali tik ilgėti… Reikia pripažinti, jog tai – mažų žingsnelių kelionė, tačiau kuo tolyn eisime, tuo platesnis žvilgsnis, atviresnė širdis mus pasitiks…
O gal šiandien pakaks tik neskubėti namo – išeiti pasivaikščioti, palikus namuose savo vienatvę, tyloje pabūti tarp praeinančių žmonių, pasiklausyti lietaus skambančio balose, o ne pilkose palangėse… Baloje net lietus atrodo tylesnis, ramesnis nei tas, kuris skaudžiai lašais plauna vienišus langus. Ir tebūnie mes esame tais medžiais, kurių kamienai visada liks stovėti atskirai, tačiau leiskime sau glaustis šakomis ir lapais, nes vienišas medis viename lauke niekada nebus stipresnis audroje už tą, kuris turi prie ko prisiglausti ir kam pats atstoti pavėsį… Tik yra vienas skirtumas – medžiai negali pasirinkti, kur jiems augti, o mes… Mes galime bent pabandyti pakeisti tai, kas mus skaudina iki pat širdies, iki pat šaknų, kurios net išrautos, visvien gali prigyti, pasveikti ir vėl iš naujo patirti tai, ką atėmė gyvenimas ilgoje vienatvėje…
Kur kreiptis pagalbos?
Jeigu išgyveni vienatvę arba jauti, kam šiandien reikia nuoširdaus pokalbio ar išklausymo – kviečiame paskambinti į Pagalbos moterims liniją bet kuriuo paros metu nemokamu telefonu 8 800 66366 ir plačiau pasikalbėti apie slegiančius sunkumus, mintis, jausmus.
Taip pat galima kreiptis internetu veikiančia „chat’ų” paslauga kasdien nuo 17-22 val.
Pagalba nemokama ir konfidenciali.
Psichologinė pagalba telefonu
Psichologinė pagalba internetu
Psichologinė pagalba elektroniniais laiškais
Nemokama psichologinė pagalba visą parą – Pagalbos moterims linija
Taip pat skaitykite:
Vienišumas – vis dažniau mus aplankantis jausmas
Išlaisvinanti vienatvė ar slegiantis vienišumas?
