X

Moters pozicijos stiprinimas: gyvenimas po skyrybų

Lietuvoje skiriasi kas antra šeima

Skyrybos – gana skaudus procesas, paliečiantis visus šeimos narius. 2019 m. pavasarį atlikto TV3 portalo tyrimo duomenimis, Lietuvoje skiriasi kas antra susituokusiųjų pora. Tarp Europos Sąjungos šalių Lietuva pirmauja. O tautiečiai skiriasi itin griausmingai: smurto apraiškos, ilgi teisminiai ginčai, palaužti likimai ir gilias psichologines traumas patyrę buvę sutuoktiniai, o ypač – vaikai. Taigi, statistika Lietuvoje išties kelia nerimą – iš 100 porų 65 išsiskiria.

Kas atveda du vienas kitą, atrodo, mylinčius žmones prie skyrybų slenksčio? Kaip gyventi po skyrybų? Ką išgyvena išsiskyrusi moteris, dažniausiai toliau viena auginanti vaikus? Tokie klausimai buvo keliami asociacijos „Kauno moterų linija“ lapkričio 6-ąją surengtoje apskritojo stalo diskusijoje „Moters pozicijos stiprinimas“. Diskusijoje dalyvavo Seimo narė Aistė Gedvilienė, Kauno moters užimtumo ir informacijos centro atstovė Rasmina Čepkauskienė, Vilniaus universiteto Kauno humanitarinio fakulteto dėstytoja prof. dr. Virginija Jurėnienė, Moterų verslo tinklo ir Personalo vadovų klubo Kauno skyriaus valdybos narė Irma Kaminskienė, asociacijos „Kauno moterų linija“ pirmininkė  Ernesta Butkuvienė, Pagalbos moterims linijos savanorės, dirbančios įvairiausiose srityse – ir privačiame versle, ir universitetuose ar gimnazijose, turinčios gana įvairias profesijas – socialinės pedagogės, psichologės, mokytojos, buhalterės ir kt. Diskusiją vedė – Pagalbos moterims linijos savanorių koordinatorė Aušra Stankūnienė.

Diskusijos tikslas – atkreipti dėmesį į išsiskyrusių moterų padėtį, jų emocinę ir psichologinę būseną, gyvenimo kokybės užtikrinimą, po skyrybų vienoms auginant vaikus. Moterys dalijosi įžvalgomis, į ką įstatymų leidėjai turėtų atkreipti dėmesį, kad palengvintų išsiskyrusių moterų gyvenimą, kaip Nevyriausybinės organizacijos gali prisidėti prie moters pozicijos stiprinimo, kokia pagalba būtina išsiskyrusiai moteriai.

 

Kas atveda prie skyrybų slenksčio

Aistė Gedvilienė akcentavo, kad Seime mažai kalbama apie skyrybas ir kas prie jų priveda, o juo labiau – apie jų pasekmes. Paprastai pagrindinėmis skyrybų priežastimis įvardijame neištikimybę, smurtą ir alkoholizmą. Tačiau dažnai jų būna gerokai daugiau ir įvairesnių: darbo netektis, neorus atlyginimas, patyčios darbe, nelankstus darbo grafikas. Mūsų šalyje dažnai darbdaviai yra nesupratingi šeimos atžvilgiu. Taip pat stokojame psichologinės pagalbos, o kreiptis į psichologą vis dar tebėra gėda. Tad iškilus sunkumams žmogus dažniausiai užsidaro savyje, ir tai gali nuvesti net iki skyrybų.

Prof. dr. Virginija Jurėnienė teigė, kad Lietuvoje labai trūksta švietimo apie šeimą, atsakomybę ją sukūrus, sutuoktinių pareigas. Tačiau šiandien jau kinta šeimos samprata. Tampa nebemadinga būti šeimoje. O juk šeima – tarsi maža valstybė, kurioje turi būti suderintos šeimos narių funkcijos. Ypač svarbus motinos vaidmuo šeimoje.

Socialinė pedagogė Rūta Žitkienė akcentavo, kad mokykla – tik ugdo, o auklėja – tėvai savo šeimos pavyzdžiu. Vaikai mokosi iš pavyzdžių. Taigi, privalome daugiau dėmesio skirti šeimai, o ypač išsiskyrusiai mamai.

 

Kokios pagalbos reikia išsiskyrusiai moteriai

Aušra Stankūnienė minėjo, kad po skyrybų vyrai dažnai pamiršta tėvystės pareigą. Pagal statistiką, 50 proc. vyrų išsiskyrę visiškai nesirūpina vaikais arba prie jų gerovės prisideda labai minimaliai. Taigi, visa materialinė, ir ne tik, atsakomybė tenka moteriai. Po skyrybų moteris dažnai jaučiasi pasimetusi, sutrikusi, kartais – psichologiškai palaužta. O jai dar tenka laikyti visus keturis namų kampus. Socialinė pedagogė Rūta Žitkienė pabrėžė, kad labai svarbu išsiskyrusiai mamai suteikti savalaikę kompleksinę pagalbą: psichologinę, teisinę, finansinę. Mieste gyvenančioms moterims tokia pagalba lengvai prieinama, tačiau gyvenančioms kaime ją surasti kartais būna gana sunku.

 

Kokia darbdavių pozicija vaikus auginančios moters atžvilgiu

„Šiandien verslas yra gana agresyvus, mažai kas domisi darbuotojo savijauta, ne visada sukuriamos sąlygos jam gerai jaustis darbe“, – teigė Aistė Gentvilienė. Pasak Irmos Kaminskienės, dažnai darbdaviai neigiamai žiūri į mažamečius vaikus auginančią mamą: vaikai serga, jai tenka nuolat imti nedarbingumo lapelius, o darbdaviui – jai skirti priklausančius vadinamuosius mamadienius, kai tuo metu labai reikalinga darbo jėga. Tačiau šiandien, trūkstant gerų ir kvalifikuotų darbuotojų, darbdavių elgesys keičiasi. „Jei vadovui būdinga atjauta ir supratimas, jis sutinka dirbančiai mamai daryti išlygas, kai suserga vaikas arba kai reikia jį nuvežti į gydymo įstaigą“, – pritarė Alė Dusevičienė. Supratingas darbdavys privalo padėti mažamečius vaikus auginančiai motinai – juk ji augina ir auklėja būsimuosius specialistus. O kartais moteris, atsiduodama darbui, darydama karjerą ar viena augindama vaiką ir stengdamasi užsitikrinti finansinį saugumą, tam aukoja savo laisvalaikį, vaikams skirtą laiką ir dėl to dažnai jaučia kaltės jausmą, praranda ryšį su vaiku.

 

Kaip gali pagelbėti nevyriausybinės organizacijos

Nevyriausybinės organizacijos taip pat gali pagelbėti išsiskyrusiai moteriai – organizuoti psichologinio palaikymo grupes. Tokiose grupėse moterys sulaukia ne tik psichologinio palaikymo, jos kalba apie savo problemas, jas analizuoja ir dažnai suranda atsakymus į nerimą keliančius klausimus, kaip gyventi po skyrybų. Daugelio miesto savivaldybėse yra teikiamos nemokamos psichologo konsultacijos moterims, esančioms krizėje. Nevyriausybinės organizacijos, pvz., „Moters užimtumo informacijos centras, gali padėti moteriai iš naujo atrasti savo galimybes, netgi pakeisti specialybę ir įsitvirtinti darbo rinkoje“, – minėjo Rasmina Čepkauskienė.

Baigdama diskusiją Ernesta Butkuvienė sakė, kad ši tema yra gana plati, todėl ją išanalizuoti per vieną susitikimą tiesiog neįmanoma. Tad naudingiau būtų diskutuoti apie konkrečią moterų grupę, pvz., apie mieste gyvenančių moterų problemas ar kaime gyvenančias moteris; apie išsiskyrusias moteris, auginančias mažamečius vaikus, ar moteris, auginančias vaiką, kuriam daugiau nei 14 metų. Diskutuojant paaiškėjo svarbiausios problemos, su kuriomis susiduria išsiskyrusios moterys, ir aktualiausi klausimai kitai diskusijai. „Išsiskiriame su viltimi, kad mokslininkams, politikams, nevyriausybinėms organizacijoms ir aktyviems Lietuvos piliečiams susitelkus, visgi galima nuveikti išties kai ką konkretaus, stiprinant moters poziciją šiuolaikinėje visuomenėje“, – užbaigė Aušra Stankūnienė.

 

Naujausi įrašai

Paroda „Moters portretas”

Paroda „Moters portretas”

„Parko galerijoje“ spalio 12 dieną įvyko parodos „Moters portretas“ atidarymas. Renginyje per meną priminta apie "Pagalbos moterims liniją", moterų bendrystės svarbą bei psichologinę sveikatą....

Savanorių piknikas 2023

Savanorių piknikas 2023

Belikus vos kelioms dienoms iki vasaros pabaigos, rugpjūčio 26 d., Kauno padalinio Pagalbos moterims linijos savanorės gausiu būriu susirinko į kasmetinį savanorių pikniką. Ne veltui pasirinkta ir...

Dviračių žygis 2023

Dviračių žygis 2023

Pagalbos moterims linijos Kauno padalinio savanorės nepabūgusios lietingo oro liepos 30 dieną leidosi į smagų, iššūkių kupiną dviračių žygį. Šauni kompanija, geras nusiteikimas – ko daugiau reikia...

Jeigu patiri smurtą, gali kreiptis į specializuotos pagalbos centrus, kurie teikia kompleksinę pagalbą.

Jei situacija kelia pavojų gyvybei ar sveikatai, skambink 112.