Kai kalbame apie smurtą artimoje aplinkoje, dažniausiai galvojame apie fizinį ar emocinį skausmą. Tačiau yra ir kita, daug tylesnė smurto forma – ekonominis smurtas. Jis nepalieka mėlynių, bet pavojingai žemina ir žeidžia – atima laisvę, savarankiškumą ir orumą.
Mano vardas Rūta, esu finansininkė ir pagalbos moterims linijos savanorė. Pati esu išgyvenusi ekonominį smurtą, todėl man svarbu apie tai kalbėti ir tokiu būdu padėti kitiems atpažinti ekonominio smurto apraiškas.
Šis straipsnis skirtas tam, kad padėti atpažinti, suprasti ir išsilaisvinti iš ekonominio smurto gniaužtų. Nes pirmasis žingsnis į pokytį – tai žinojimas.
Kas yra ekonominis smurtas?
Ekonominis smurtas – tai kito žmogaus kontrolė per pinigus. Kai vienas partneris riboja kito finansinę laisvę: draudžia dirbti, atima pajamas, kontroliuoja išlaidas, pasisavina turtą. Kartais tai vyksta atvirai – su grasinimais ar pažeminimu, o kartais – tyliai, paslėptai ir manipuliuojant per „rūpestį”: „Aš geriau žinau, aš pasirūpinsiu, negalvok apie tai“.
Statistika rodo, kad net 99 % smurto artimoje aplinkoje atvejų yra lydimi ir ekonominio smurto. Tai dažnas, bet dažnai nelengvai atpažįstamas reiškinys.
Kodėl atsiduriama ekonominio smurto spąstuose?
Svarbu suprasti: tai nėra aukos kaltė. Yra keletas gilių, psichologinių priežasčių, kodėl ekonominis smurtas gali įsitvirtinti bet kurioje šeimoje.
• Nuo vaikystės visuomenėje vyravusios tradicinės lyčių rolės ir nuostatos. „Moteris turi rūpintis namais, o vyras turi dirbti“, „vyras turi išlaikyti šeimą“, „pinigai – ne moterų reikalas“, „vyrai geriau valdo pinigus“, „susirask gerą vyrą ir dirbti nereikės“ – tai frazės, kurias daugelis moterų girdėjo augdamos. Jos tyliai suformavo pasąmoninį įsitikinimą, kad pinigai – tai vyriška tema ir ne moterų reikalas.
• Baimė išsakyti savo poreikius. Daugelis moterų bijo kalbėti apie pinigus, nes bijo būti apkaltintos godumu, savanaudiškumu, ar net barakudiškumu, bijo sukelti konfliktą.
• Pinigų fobija. Kai pinigai kelia stresą, baimę, kai gyvenama stygiuje – nuo pinigų norisi tiesiog atsitraukti. Ir tada atsakomybė už juos perkeliama kitam žmogui.
• Žemas pasitikėjimas savo žiniomis apie pinigus. Jei moteris mano, kad neuždirba pakankamai, nemoka taupyti, yra išlaidi, nesugeba racionaliai planuoti šeimos biudžeto, ji pasiduoda mintims, kad geriau piniginius reikalus atiduoti į partnerio rankas.
• Savivertė ir pinigai glaudžiai susiję. Kai moteris turi žemą savivertę, jos banko sąskaita dažnai tai atspindi. Žemas savęs vertinimas gali vesti prie to, kad moteris nesijaučia verta didesnių pajamų, ar finansinės laisvės. Tarsi viskas, ką gauni, gali būti suteikiama tik „už gerą elgesį, tik už ypatingus pasiekimus“.
• Finansinis raštingumas – tik vyrams? Ne viena moteris yra įtikėjusi, kad finansai – tai „ne jos sritis“, ir šią atsakomybę automatiškai perleidžia partneriui. Tai labai pavojingas kelias, kuriame nėra lygiavertiškumo ir abipusės pagarbos. O iš kur moteris gali būti tikra, kad partneris tikrai ”geriau išmano apie pinigus” ???
Ekonominio smurto požymiai ir formos:
• Draudimas, trukdymas (ribojimas) dirbti ar mokytis: ekonominis smurtautojas gali uždrausti partnerei eiti į darbą, mokytis ar baigti studijas. Draudimas gali būti atviras arba paslėptas po manipuliuojančiu atkalbinėjimu. Dėl to nukentėjusi auka ilgainiui tampa visiškai finansiškai priklausoma ir kontroliuojama.
• Pinigų kontrolė: partneris tvarko ir reguliuoja šeimos pajamas. Jis gali paimti banko korteles, PIN kodus ar e-bankininkystės slaptažodžius, nustatyti, kiek galima išleisti iš turimų pinigų. Duoti arba neduoti pinigų. Nustatinėti, keisti pinigų naudojimo taisykles įsakymais. Dažnai auka neįtraukiama į šeimos finansų planavimą ir nedalyvauja priimant sprendimus, o informacija apie pinigus nuo jos gali būti slepiama. Pokalbiai pinigų temomis labai paviršutiniški.
• Pajamų atėmimas ir išnaudojimas: smurtautojas gali pasisavinti uždarbį ar socialines išmokas be aukos leidimo. Pvz., manipuliuoti ir versti partnerę sudaryti paskolų sutartis savo vardu, bet pinigus pasiimti sau; neskirti lėšų vaikų išlaikymui arba tiesiog visą algą skirti savo asmeninėms išlaidoms. Kartais partneris tiesiog palieka šeimą be pinigų – neperka maisto ar neapmoka mokesčių.
• Nuosavybės ir turto atėmimas, užvaldymas: ši ekonominio smurto forma pasireiškia partnerio turto pasisavinimu, ar praradimu. Gali būti atimami automobilio rakteliai, įkalbama parduoti asmeninę nuosavybę, vertybes, nekilnojamąjį turtą, apgaulės būdu perrašomos skolos. Liaudyje tokie asmenys dar vadinami alfonsais, ir barakudomis. Pakliuvus į tokio ekonominio smurtautojo spąstus, auka rizikuoja likti be nieko ir netgi su skolom!
• Slaptos finansinės schemos: dažnai smurtautojas slepia savo finansines operacijas – atidaro sąskaitas, ima banko paskolas, lošia ar investuoja, apie ką partnerė nežino. Partnerė gali nieko net neįtarti apie partnerio įsipareigojimus ir rizikingas operacijas. Pavojinga situacija kyla dėl solidarios sutuoktinių prievolių teisės (CK). Neretai moteris lieka ta, kuri moka buvusio partnerio skolas ir ilgai dar neša skolų grąžinimo naštą ir gėdą.
Kaip jaučiasi aukos, patiriančios ekonominį smurtą?
Patiriant ekonominį smurtą – lydi sunkumo ir vienišumo jausmas. Greta jų ir gėda bei kaltė: jos jaučiasi kaltos, kad taip viskas susiklostė, arba kad nepajėgia savimi pasirūpinti. Dėl nuolatinio finansinio nestabilumo daugelis nukentėjusiųjų gyvena su nuolatine baime: nerimauja dėl ateities, bijo netekti gyvenamosios vietos arba neturėti kaip pasirūpinti vaikais.
Smurtaujantis partneris neretai stengiasi izoliuoti auką – riboti jos ryšius su šeima ir draugais ”nieko nepasakok, jie vis tiek nesupras…”, menkinti savivertę ”tu viena nesugebėsi”, visaip žeminti. Dėl to nukentėjusi dažnai lieka viena su savo problema: jausmai „aš bejėgė“, „visi mane laiko nevykėle“ tampa kasdieniais palydovais. Nepaisant to, labai svarbu prisiminti – tai nėra jūsų kaltė, ir nėra nieko gėdingo kalbėtis ir kreiptis pagalbos. Jūs nusipelnėte saugaus ir oraus gyvenimo.
Ką daryti, patiriant ekonominį smurtą?
Pirmas žingsnis – pripažinti, kad su jumis elgiamasi neteisingai. Gali būti sunku apie tai kalbėti, bet pasikalbėti su patikimu žmogumi ar specialistu yra labai svarbu. Nėra vieno „teisingo“ recepto, bet yra žingsniai, kurie gali būti pokyčio pradžia:
• Užduoti nepatogius klausimus ir kalbėtis apie pinigus. Garsiai įvardyti sau, partneriui, draugėms, kitiems artimiesiems, kad patiri neteisybės jausmą ir nori lygiateisiškumo. Nori išmokti elgtis su pinigais lygiaverčiai, kaip tai daro partneris. Pinigai vis dar yra tabu tema visuomenėje. Kalbėjimasis tabu temomis – išlaisvina, suteikia drąsos tolesniems žingsniams.
• Domėtis, kaip su pinigais tvarkosi kitos šeimos, kokius šeimos finansų modelius taiko. Kelti klausimus ir diskusijas draugų rate, soc. tinkluose, forumuose, grupėse ir panašiai – tikslas sužinoti kuo daugiau skirtingų šeimos finansų modelių, vertinti ir analizuoti jų privalumus ir trūkumus, tam, kad atrasti, kas tiktų jūsų šeimoje.
• Pradėti ugdyti savo finansinį raštingumą. Net jei pradžioje atrodo sudėtinga – išmokti galima viską. Skaityti, domėtis, ieškoti informacijos, kaip lavinti savo pinigų valdymo įgudžius ir kaupti žinias.
• Išsikelti sau tikslą: ”susidraugauti su pinigais”ir prisiimti daugiau atsakomybės. Labai svarbu suprasti, kad pinigai nėra nei gėris, nei blogis, nei vyriška, nei moteriška, tai tik mainų priemonė. Kiekvienas žmogus gali ir yra pajėgus tvarkytis su savo pinigais, uždirbti, ir turėti jų kiek reikalinga. Tam tikrai nereikia aukštojo matematinio išsilavinimo.
• Pradėti taupyti. Nedidelės sumos tavo saugioje banko sąskaitoje (ne kortelėje) – tai mažas žingsnis į asmeninę finansinę laisvę, tai pradžia į pinigų fobijų nugalėjimą.
• Pradėti planuoti savo finansus. Pradėk nuo analizės, kiek gavai pajamų ir kiek buvo išlaidų pvz. praėjusį mėnesį. Praeities skaičiai yra atskaitos taškas planui sudaryti. Net jei negali veikti čia ir dabar – planavimas suteiks galios. Stebėk save, kaip jautiesi planuodama?
• Domėtis savo teisėmis ir suprasti, kad partneris negali reikalauti dirbti be užmokesčio jo versle, reikalauti kartu investuoti į verslą, kartu prisiimti paskolas, riboti ir drausti pirkinius, reikalauti ataskaitų, ar neduoti pinigų reikalingoms išlaidoms. Jei jauti, kad ekonomis smurtas įsigalėjęs tavo šeimoje, laikas pradėti rinkti dokumentus, sąskaitų kopijas, analizuoti banko sąskaitų išrašus, pasidomėti, pasikonsultuoti, sužinoti, kokios yra galimos pagalbos formos.
• Ieškoti pagalbos ir palaikymo. Kalbėtis ne tik su artimais žmonėmis, bet ir kreiptis į tikslines pagalbos organizacijas – Pagalbos moterims liniją. Kartais vienas pokalbis pakeičia viską.
Jei jauti, kad šis tekstas apie tave – paskambink mums tel. 0 800 66 366 (nemokamai, anonimiškai) arba parašyk per www.pagalbosmoterimslinija.lt. Esame čia – tam, kad išgirstume.
Pabaigai: ekonominį smurtą gali patirti tiek moterys, tiek ir vyrai. Europos lyčių lygybės institutas (EIGE) ekonominiu smurtu laiko „bet kokią veiką ar elgesį, kuris sukelia ekonominę žalą asmeniui“.
Straipsnis parengtas pagal šaltinius:
• eige.europa.eu;
• The Organisation for Economic Co-operation and Development | OECD;
• Smurto formos | Būk stipri
• Financial Abuse | WomensLaw.org
• XI-1425 Lietuvos Respublikos apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymas
• LR CK. Trečioji knyga. Šeimos teisė. – Kodeksai.lt
Pagalbos moterims linijos savanorė, finansininkė
Rūta Ūsaitė-Duonielienė
