Valgymo sutrikimai – tai psichikos sveikatos sutrikimai, kai žmogaus santykis su maistu, kūnu ir svoriu tampa iškreiptas, kas ima kelti rimtą žalą fizinei ir emocinei sveikatai bei kasdieniam funkcionavimui. Prie valgymo sutrikimų priskiriama nervinė anoreksija, nervinė bulimija, persivalgymo sutrikimas, vengiantis ir ribojantis maisto vartojimo sutrikimas (ARFID) ir kitos formos, įskaitant ir nediagnozuotą sutrikusį valgymą.
Paplitimas ir rizikos grupės
Nauji tyrimai rodo, kad įvairius sutrikusio valgymo požymius (pvz., griežtą ribojimą, persivalgymą, kompensacines praktikas) patiria iki penktadalio paauglių, o kliniškai diagnozuojamų valgymo sutrikimų paplitimas jaunų žmonių grupėje siekia apie 1–5%, priklausomai nuo lyties, amžiaus ir konkretaus sutrikimo, o didžiausia rizika tenka paauglystės ir jaunystės laikotarpiui.
Nors merginos ir jaunos moterys serga dažniau, nauji duomenys akcentuoja, kad valgymo sutrikimų rizika didelė ir berniukams, LGBTQ+ jaunuoliams, žmonėms su didesniu kūno svoriu bei sportininkams. Pasaulio sveikatos organizacija pabrėžia, kad valgymo sutrikimai paauglystėje siejami su padidėjusia savižudybės rizika.
Valgymo sutrikimų priežastys
Priežastys kompleksinės:
• Genetika
• Dietų laikymasis, svorio kritimas dėl įvairių priežasčių
• Nepasitenkinimas kūnu, kūno svorio ir išvaizdos akcentavimas
• Dietinė kultūra
• Traumos, krizės
• Patirtos patyčios
• Perfekcionizmas
• Emocijų reguliavimo sunkumai, nerimastingumas
Ne tik apie maistą ir svorį
Knygoje „The Inside Scoop on Eating Disorder Recovery“ autorės Colleen Reichmann ir Jennifer Rollin pabrėžia, kad valgymo sutrikimas dažnai yra būdas tvarkytis su emociniu skausmu, kontrole, gėda, trauma, menka saviverte, o ne tik su „norėjimu sulieknėti“. Maistas, kalorijos, skaičiai tampa tarsi įrankiu, bandant susitvarkyti su vidiniu chaosu – kai viskas atrodo nekontroliuojama, lengviausia imti kontroliuoti kūną ir maistą.
Kaip gali atrodyti valgymo sutrikimas kasdienybėje?
Kiekvieno žmogaus patirtis skirtinga, tačiau dažnai pasikartoja šie išgyvenimai:
• Daug minčių apie maistą ir svorį: planuoji, skaičiuoji, lygini, galvoji, ką „gali“ / „negali“ valgyti.
• Stipri kaltė ar gėda po valgymo, ypač jei suvalgai „uždraustą“ maistą.
• Baimė priaugti svorio arba labai neigiamas požiūris į savo kūną.
• Socialinių situacijų vengimas, jei ten bus maisto (šventės, pietūs su kolegomis ar draugais).
• Nuotaikų kaita, dirglumas, nuovargis, koncentracijos sunkumai.
Svarbu: žmogus gali sirgti valgymo sutrikimu bet kokio dydžio kūne – „normalus“ ar didesnis KMI nereiškia, kad problema nėra rimta. Jei santykis su maistu ir kūnu kelia daug kančios ir riboja gyvenimą, tai pakankama priežastis ieškoti pagalbos.
Kodėl tai pavojinga kūnui?
Gydytoja Jennifer L. Gaudiani, dirbanti su valgymo sutrikimų medicininėmis komplikacijomis, savo knygoje apie medicinines pasekmes aiškiai rodo: valgymo sutrikimai paliečia beveik visą organizmą. Tai gali sukelti:
• Širdies ritmo sutrikimus, žemą kraujospūdį, alpimus, riziką širdies nepakankamumui.
• Hormonų disbalansą, mėnesinių išnykimą, vaisingumo problemas.
• Kaulų retėjimą (osteopeniją, osteoporozę), raumenų silpnumą, nuolatinį nuovargį.
• Virškinimo sutrikimus – pykinimą, vidurių užkietėjimą, skausmą, pilvo pūtimą, pavojingas būkles dėl persivalgymo ar vėmimo.
Naujausi duomenys rodo, kad anoreksija turi vieną didžiausių mirtingumo rodiklių tarp psichikos sutrikimų – tiek dėl medicininių komplikacijų, tiek dėl savižudybės rizikos.
Dietų kultūra
Dietų kultūra siūlo idėją, kad vertingesni yra tie, kurie atitinka liekno kūno „idealą“ ir kontroliuoja maistą „tobulai“. Knygoje „The Inside Scoop on Eating Disorder Recovery“ autorės daug kalba apie tai, kaip dietų industrija ir žinutės apie „švarų maistą“ ar „tobulą kūną“ palaiko ir pagilina valgymo sutrikimus.
Moksliniai šaltiniai sutaria, kad nuolatinės dietos didina riziką sutrikusiam valgymui, persivalgymui, menkai savivertei. Tai reiškia:
• Negimstama su savo kūno nekentimu– tai išmokstama per aplinką, komentarus, žinutes žiniasklaidoje.
• Sutrikęs valgymas yra reakcija į vidinį ir išorinį spaudimą, o ne charakterio trūkumas.
Kada metas ieškoti pagalbos?
Pagalbos verta ieškoti:
• Dalis dienos praeina galvojant apie maistą, svorį, kūną.
• Bijai valgyti tam tikrus produktus, jautiesi kalta(-s) dėl „ne tobulo“ valgymo.
• Pastebi ribojimo, persivalgymo, vėmimo, kompulsinio sportavimo ciklus.
• Pastebi sveikatos pokyčius: dažnus galvos svaigimus, alpimus, širdies plakimo permušimus, mėnesinių sutrikimus, nuolatinį nuovargį.
• Atrodo, kad gyventi „normalų“ gyvenimą be šio kontrolės mechanizmo būtų neįsivaizduojama ar labai baisu.
Ką gali daryti jau šiandien?
Tai nėra gydymo planas, bet keli švelnūs žingsniai, apie kuriuos kalba ir Reichmann su Rollin, ir naujausi sveikimo principai:
• Stebėti, bet nekaltinti – pastebėti savo mintis apie maistą ir kūną kaip simptomus, o ne „tiesą“ apie Tave.
• Mažinti vienatvę – pasidalinti jausmais, mintimis su žmogumi, kuriuo pasitiki (draugė, partneris, specialistė ar savanorė).
• Svarstyti apie profesionalią pagalbą – šeimos gydytojas, psichologas, psichiatras, dietologas, turintys patirties valgymo sutrikimų srityje.
• Priminti sau: „Aš nusipelniau pagalbos, net jei man atrodo, kad nesu pakankamai ligota(-s).“
Sveikimas dažniausiai nėra tiesi linija – pasitaiko žingsnių pirmyn ir atgal, bet tyrimai rodo, kad ankstyva pagalba ir kompleksinis gydymas ženkliai didina pasveikimo tikimybę.
Pagalba:
• Valgymo sutrikimų centras Vilniuje https://www.vasaros.lt/valgymu-sutrikimu-centras/
• Valgymo sutrikimų linija (Emocinė parama sergantiesiems valgymo sutrikimais ir jų artimiesiems); Dirba antradieniais 18:00-22:00
• Vilniaus psichoterapijos namai (Individuali ir grupinė psichoterapija sergantiesiems valgymo sutrikimais ir jų artimiesiems)
Straipsnio autorė:
psichologijos praktikantė, Pagalbos moterims linijos savanorė
Gintarė Stanaitytė
Šaltiniai:
Gaudiani, J. L. (2025). Sick Enough: A Guide to the Medical Complications of Eating Disorders and Undernutrition. Routledge.
Liu, K., Gao, R., Kuang, H., Zhang, C., & Guo, X. (2025). Global, regional, and national burdens of eating disorder in adolescents and young adults aged 10–24 years from 1990 to 2021: A trend analysis. Journal of Affective Disorders, 119596.
López-Gil, J. F., Garcia-Hermoso, A., Smith, L., Firth, J., Trott, M., Mesas, A. E., … & Victoria-Montesinos, D. (2023). Global proportion of disordered eating in children and adolescents: A systematic review and meta-analysis. JAMA pediatrics, 177(4), 363-372.
Reichmann, C., & Rollin, J. (2021). The Inside Scoop on Eating Disorder Recovery: Advice from Two Therapists who Have Been There. Routledge.
Salari, N., Heidarian, P., Tarrahi, M. J., Mansourian, M., Canbary, Z., Daneshkhah, A., … & Mohammadi, M. (2025). Global prevalence of eating disorders in children: a comprehensive systematic review and meta-analysis. Italian Journal of Pediatrics, 51(1), 107.
Schmidt, U. H., Claudino, A., Fernández‐Aranda, F., Giel, K. E., Griffiths, J., Hay, P. J., … & Sharpe, H. (2025). The current clinical approach to feeding and eating disorders aimed to increase personalization of management. World Psychiatry, 24(1), 4-31.
Ye, Q., Yang, Y., Qi, Y., Li, J., Lei, H., Sun, L., & Zhang, J. (2025). Global trends and hotspots of adolescent eating disorders: a bibliometric study and visual analysis. Frontiers in Psychiatry, 16, 1608930.
