Kas yra kompleksinis potrauminis stresas?
Gyvenimas dažnai verčia mus susidurti su įvairiais iššūkiais – kai kurie jų yra laikini, tačiau kiti palieka gilias ir dažnai ilgalaikes emocines žymes. Kai kurie žmonės su iššūkiais susitvarko savarankiškai, tačiau kai kurios traumos gali sukelti rimtų psichologinių sutrikimų, kurie ne tik trukdo kasdienei veiklai, bet ir keičia mūsų gebėjimą bendrauti, priimti sprendimus ar net jausti emocijas. Kompleksinis potrauminis stresas yra vienas iš tokių sutrikimų, kuris gali tapti ilgalaike problema.
Kompleksinis potrauminio streso sutrikimas (KPTSS), dažnai painiojamas su kitu, labiau žinomu potrauminio streso sutrikimu (PTSS). Nors abu šie sutrikimai yra traumos padariniai, KPTSS yra sudėtingesnis ir ilgesnį laiką trunkantis psichologinis procesas.
PTSS ir KPTSS: svarbūs skirtumai
Potrauminio streso sutrikimas (PTSS) yra psichologinė reakcija į stiprią, dažnai grėsmę gyvybei keliančią patirtį. Jis gali išsivystyti po autoavarijos, gamtos katastrofų, smurto ar mirties grėsmės. PTSS apima simptomus, tokius kaip nuolatiniai traumos prisiminimai, vengimas visko, kas primena įvykį, ir nuolatinis nerimo ar baimės jausmas.
Kompleksinis potrauminio streso sutrikimas (KPTSS) dažniausiai pasireiškia po ilgalaikio, pasikartojančio traumuojančio patyrimo, kurį sukelia kiti žmonės. Tai gali būti vaikystėje patirtas smurtas, prievarta, apleistumas ar nuolatinis emocinis ar seksualinis smurtas santykiuose. KPTSS simptomai apima tuos pačius, kaip ir PTSS, tačiau šie žmonės dažnai susiduria su papildomais sunkumais: jie turi problemų su emocijų valdymu, savo tapatybės ir santykių nustatymu.
KPTSS simptomai ir pasekmės
Kompleksinis potrauminis stresas gali turėti daugialypį poveikį žmogaus gyvenimui ir psichikai. Be klasikinių PTSS simptomų, tokių kaip pasikartojantys prisiminimai ar vengimas situacijų, susijusių su trauma, žmonės su KPTSS dažnai susiduria su šiais sunkumais:
1. Emocijų reguliavimo problemos
Dažnai KPTSS patiriantys asmenys turi didelių sunkumų reguliuoti savo emocijas. Jie gali jausti nevaldomą pyktį, nerimą, gėdą, kaltę arba net visišką jausmų nebuvimą – apatiją. Kai kurie žmonės gali pasitraukti į emocinę izoliaciją, vengdami netgi artimųjų. Tokios emocinės reakcijos gali lemti tolesnes problemas socialiniuose santykiuose, nes žmogus gali neturėti gebėjimo atpažinti emocijas, dėl ko gali atsirasti nuolatinis chaosas jų vidiniame pasaulyje.
2. Sunkumai formuojant ir palaikant santykius
Ilgalaikės traumos dažnai palieka pėdsaką ir žmogaus socialiniuose santykiuose. Žmonės su KPTSS dažnai turi žemą savivertę ir jausmą, kad jie yra neverti meilės ar dėmesio. Tai gali sukelti socialinę izoliaciją, sunkumų užmegzti naujus santykius ar nutraukti senus. Tokie žmonės gali vengti intymumo ar jausti, kad nėra pajėgūs suteikti meilės ar rūpintis kitais.
3. Nuolatinis baimės ir nerimo jausmas
KPTSS sukeltos traumos gali sukelti nuolatinį baimės jausmą, kuris neveikia tik kaip atsakas į realią grėsmę, bet ir tampa įprasta būsena. Tai gali sukelti hiperbudrumą – žmogus nuolat tikisi, kad kažkas blogo atsitiks. Toks nesibaigiantis stresinis atsakas gali pabloginti žmogaus fizinę ir psichinę sveikatą, sukelti miego sutrikimų, nuovargį ir kitas sveikatos problemas.
4. Sunkumai su atmintimi ir mokymųsi
KPTSS dažnai sukelia ilgalaikius atminties sutrikimus. Žmogui gali būti sunku prisiminti kasdienius įvykius ar išlaikyti dėmesį. Ilgalaikiai trauminiai išgyvenimai gali paveikti hipokampą – smegenų sritį, atsakingą už atmintį ir mokymąsi. Tai gali pasireikšti kaip užmaršumas, išsiblaškymas, ir sunkumai priimant sprendimus ar susitelkiant į užduotis.
Pagalbos galimybės
KPTSS yra gydomas įvairiais metodais, tačiau pirmiausia svarbu kreiptis į profesionalą, kad būtų nustatytas tinkamas gydymo planas. Vienas pagrindinių metodų – kognityvinė elgesio terapija (KET), kurios tikslas yra padėti žmogui pakeisti klaidingus įsitikinimus, kurie susiformavo dėl traumos, ir išmokti sveikai reaguoti į stresą.
Kai KPTSS sukelia rimtus funkcionavimo sutrikimus ar kitus psichologinius sutrikimus, gali būti naudinga naudoti ir vaistus, kurie padeda valdyti nerimą, depresiją ar kitus lydinčius simptomus. Kartu su psichoterapija jie gali žymiai pagerinti žmogaus gyvenimo kokybę.
Savipagalba taip pat labai naudinga kasdieniame gyvenime. Tai apima tokius veiksmus kaip:
• Fizinis aktyvumas – kasdienis pasivaikščiojimas ar lengva mankšta gali padėti sumažinti stresą.
• Dėmesingas įsisąmoninimas – meditacija, kvėpavimo pratimai ir kitokios relaksacijos technikos padeda nuraminti mintis ir emocijas.
• Socialinė parama – kalbėjimasis su žmonėmis, kuriais pasitikima, ar dalyvavimas savipagalbos grupėse gali padėti žmogui jaustis suprastam ir priimtam.
Straipsnį parengė:
praktikantė Dija Revinskaitė
Parengta pagal:
• Geležėlytė, O. ( 2022). Kompleksinis potrauminis stresas: samprata ir psichotraumatologijos įvertinimas. (Vilniaus Universiteto leidykla)
• Giorou E, Skokou M, Andrew SP, Alexopoulou K, et al. Complex Posttraumatic Stress Disorder: The need to Consolidate a Distinct Clinical Syndrome or to Reevaluate Features of Psychiatric Disorders Following Interpersonal Trauma? (https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pmc/articles/PMC5862650/) World J Psychiatry. 2018 Mar 22; 8(1): 12-19. Accessed 4/5/2023.
• Rød AN, Schmidt C. Complex PTSD: What is the Clinical Utility of the Diagnosis? (https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pmc/articles/PMC8667899/) Eur J Psychotraumatol. 2021; 12(1): 2002028. Accessed 4/5/2023.
• Kessler, R.C., Sonnega, A., Bromet, E., Hughes, M., & Nelson, C.B. (1995). Posttraumatic Stress Disorder in the National Comorbidity Survey. Archives of General Psychiatry, 52, 1048-1060
• Li, Y., & Liang, Y. (2023). The effect of childhood trauma on complex posttraumatic stress disorder: the role of self-esteem. European journal of psychotraumatology, 14(2), 2272478. https://doi.org/10.1080/20008066.2023.2272478
Pagalbos visada galite kreiptis šiais trimis būdais:
Psichologinė pagalba telefonu
Psichologinė pagalba internetu
Psichologinė pagalba elektroniniais laiškais
Nemokama psichologinė pagalba visą parą – Pagalbos moterims linija
