Pasaulinė psichikos sveikatos diena

Pasaulinę psichikos sveikatos dieną savo patirtimi dalinasi savanorė Aušra

Pasaulinė psichikos sveikatos diena minima kasmet spalio 10 dieną. Kaip dažnai susimąstome, kokią žinutę skleidžia ši diena? Ką ji reiškia kiekvienam iš mūsų? Vieniems tai greičiausiai bus įprastas antradienis darbe ar namie, kitiems – diena, kuri lyg ir sukels neryškias asociacijas, bet nieko daugiau. O man – Aušrai – ši diena primena, kodėl pasirinkau savanorystę „Pagalbos moterims linijoje“.

Visus metus galvojau apie būtent tokią savanorystę. Mintis apie tai pasižymėdavau norų ir planų užrašinėje. Kaip tik neseniai radau metų senumo lapelį su užrašu: “mokymai, suteikiantys kompetenciją užtikrinti emocinę paramą”. Perskaičiusi šį raštelį supratau, kad visos svajonės pildosi. Visgi, jos pildosi, kai yra dedamos pastangos.

Šiuo metu linijoje savanoriauju jau 4 mėnesius. Daug tai, ar mažai – spręskite jūs. Per tą laiką teko išgirsti įvairių istorijų: nuo pašnekesių apie kasdienybę, iki pokalbių, kurių tema – savižudybė. Ko nesitikėjau prisijungusi į savanorių gretas? To, kad egzistuoja didelis kiekis vienišų žmonių, kurių poreikis yra su kitu žmogumi pasikalbėti apie savo dieną, jos įvykius, naujienas. Suvokusi šį faktą pajaučiau, jog esu labai prasmingoje veikloje.

Žinoma, įsimintiniausi pokalbiai yra tie, kuriuose skambinantieji prabyla apie norą nusižudyti. Kai pirmą kartą mane pasiekė tokia žinutė, teikiant emocinę paramą internetiniuose pokalbiuose (angl. chat), iš pradžių pajaučiau per kūną nuvilnijusį impulsą, kuris rodos sujungė visas mano žinias bei atjautą ir paruošė šiam svarbiam pokalbiui. Su besikreipiančiąja bendravome ilgai, atvirai, betarpiškai… Visgi man, kaip savanorei, pavyko “prisiliesti” prie pašnekovės skaudžiausių išgyvenimų, “išventiliuoti” sunkiausius jausmus, išbūti tas valandas, kai vyravo jos noras pasitraukti iš gyvenimo. Labai dėl to džiaugiuosi. Tai ypatinga dovana – galimybė padėti žmogui išgyventi.

„Pagalbos moterų linija“, mano akimis, skirta įvairiems dialogams: nuo kasdienio pašnekesio, iki pokalbio, kuris padeda išbūti akimirką, kai norisi mirti. Taip, temų spektras platus: netektys, santykiai, smurtas ir t.t. Tuo mane ir žavi ši savanorystė. Turiu paminėti jog patirtis, įgyta linijoje, padarė įtaką ir mano profesiniuose pasirinkimuose. Kaip tik prieš vienerius metus nusprendžiau, jog noriu keisti specialybę. Ši savanorystė suteikė galimybę suprasti, kad emocinės paramos teikimas man yra tinkama sfera save realizuoti visapusiškai. Šio pajautimo vedama įstojau į psichologijos studijas.

Spalio 10 dieną savo laiką skirsiu savanorystei. Tam, kad pabūčiau su žmogumi, kuriam norisi pasikalbėti, pabūti ar patylėti drauge. Man ši diena asocijuojasi su psichinės sveikatos stiprinimu. Rūpinimasis ne tik kūnu, bet ir emocine sveikata, nėra silpnumo ženklas. Tai nėra gėdinga. Tai normalu ir labai svarbu. Tai dalis buvimo žmogumi.

Nelikite vieni. Galime pabūti kartu.

Savanorė Aušra