Savanorystė – menas gauti, dalinant

Savanorystė yra ir visados liks tylus, bet toks prasmingas kelias, vedantis į pasiaukojimą, empatiją, dovanojantis drąsą būti ne dėl savęs – būti dėl esančio šalia, atiduodant tai, kas neįkainojama – laiką, jėgas, palaikymą, meilę, atiduodant save. Savanoriška veikla gali būti labai įvairi, tačiau nepaisant to nei kur, nei kaip, nei su kuo ji susijusi, savanorystė veda žmogų į naujas patirtis, į jausmą, kaip svarbu būti dėl esančio šalia, į žinojimą, kiek daug sukurti gali rūpestis, meilė, kokia nepaprasta duokle pavirsta švelnumas, buvimas kartu ir kiek daug pajėgia pastatyti neabejingos rankos. Žengti savanorystės keliu reikia ne tik laiko, noro, vidinių jėgų, aukos, pareigos ar ryžto – savanorystei pirmiausiai reikia drąsos dalintis. Drąsos nebijoti būti savimi, suklysti, nepasmerkti, pripažinti, atsiprašyti, atleisti, išklausyti, – drąsos ateiti ir pasilikti.

Savanorystė emocinės paramos linijoje atveria galimybę pajusti, koks prasmingas gali būti atviras pokalbis, koks gydantis kartais tampa žodis, auginantis sparnus – iš nevilties, tamsos, liūdesio į šviesesnį ir labiau tikėjimo vertą rytojų. ,,Tokia savanoriškos veiklos forma, kaip emocinės pagalbos teikimas telefonu ir internetu, atveria galimybes žmonėms išgyvenantiems įvairias psichologines krizes ar sunkumus, gauti anonimišką, konfidencialią pagalbą net neišėjus iš namų. Lietuvoje šiuo metu veikia šešios žinomos emocinės paramos linijos, kurių pagalba nukreipta į skirtingas asmenų grupes: „Jaunimo linija“, „Vaikų linija“, „Pagalbos moterims linija“, „Vilties linija“, „Linija Doverija“ ir pagalbos linija vyrams „Nelik vienas“.“ (Mažonaitė Pocienė, 2022). Savanoriška veikla, susijusi su emocine parama, suteikia viltį ir žinojimą, kokie gydantys, pastatantys tai, kas griuvę, tampa pokalbiai, koks reikalingas žmogui švelnus, atviras, grįstas pasitikėjimu, neabejingas žodis…

Savanorystė graži ir prasminga tuo, jog gyvenimą leidžia pažinti visokį, leidžia atsiverti ir pajusti, kaip laikas dalinamas ne mažėja, o auga, kaip viskas, kas atiduota – sugrįžta dar didesne meile, galia, tikėjimu… Savanorystė – tai prasminga veikla, kuri niekada negriauna – kuria, kuri leidžia nauju žvilgsniu pamatyti pasaulį ir žmogų, naujai pajusti ir pažinti patį save, kaip savanorį, kaip tą, kuriam rūpi, svarbu, reikalinga būti ne dėl savęs – dėl kitų. Ir netiesa, kad savanorystė – niekaip neatlyginamas darbas, tik atlygis už šią veiklą kiek kitoks, jis visad liks neįkainojamas – tai atlygis meile, pasitikėjimu, jausmu, jog gyveni tam, kad galėtum dalintis, atlygis bendryste ir žinojimu, kad viskas, kas išdalinama, anksčiau ar vėliau sugrįžta į tą pačią atvertą širdį. Nes savanorystėje širdys negali užsiverti – jos atviros meile tam, kad kasdien pasaulyje kurtų tylius stebuklus. Tai lyg menas gauti stebuklą, dalinant…

 

Šaltinis: Jūratė Mažonaitė Pocienė, Moterų dalyvavimo savanoriškoje veikloje motyvų, emocinio intelekto ir psichologinės gerovės sąsajos, 2022: Klaipėda.

 

Pagalbos moterims linijos savanorė
Samanta Kuraitė

 

Susiję įrašai

Menopauzė. Ar aš sena?

Menopauzė. Ar aš sena?

Menopauzė, kaip ir kūdikystė ar paauglystė, yra vienas iš natūralių žmogaus gyvenimo etapų. Jis ateina nepriklausomai nuo to, ar esame tam pasirengę. Menopauzė – gana nelengvas laikotarpis moters...

Smurtas šeimoje, kai vaikai tampa liudininkais

Smurtas šeimoje, kai vaikai tampa liudininkais

Smurtas šeimoje – tai vis dar gniuždanti, opi, skaudžius ir ilgalaikius padarinius paliekanti problema. Nepaisant smurto pasireiškimo būdo – ar tai būtų fizinis, seksualinis, psichologinis ar...

Jeigu patiri smurtą, gali kreiptis į specializuotos pagalbos centrus, kurie teikia kompleksinę pagalbą.

Jei situacija kelia pavojų gyvybei ar sveikatai, skambink 112.