„Kiekvienas iš mūsų esame unikalūs, nes mūsų patirtis – nepakartojama.”
Barbara Hansen Lemme, “Suaugusiojo raida”
Žema savivertė
Neretai, mes patys tampame griežčiausiais savo kritikais, kurių netenkina nei vaizdas veidrodyje, nei sukauptas žinių bagažas, nei nueiti karjeros keliai. Tai vis tas pražūtingas tobulumo troškimas…
„Man nepavyks“, „Aš to nevertas“, „Aš negražus“, „Aš nepakankamai protingas“, „Ką pagalvos kiti“ – tai tik keletas frazių, persekiojančių savimi nepasitikintį žmogų.
Žema savivertė ir nuolatinės abejonės trukdo mums pilnai atskleisti visą savo potencialą, priimti sprendimus, išlaikyti sėkmingus santykius su kitais.
Kaip atsiranda žema savivertė?
Kiekvienas iš mūsų gyvenime nors kartą tikrai esame išgirdę priekaištu virtusius žodžius ar pastabas. O gal atsidūrėme situacijose, kurios privertė pasijusti menkesniu, silpnesniu, bejėgiu… Kitaip tariant, sumenkino mumyse kažką tokio, kas paskatino jausti žemą savo paties vertę. Ir labai gaila, tačiau susidūrus su žema saviverte, vėliau sunku rasti kelią, kaip pakelti savo savivertę. Žemą savivertę lydi iš tiesų sudėtingi jausmai, tokie, kaip baimė, nepasitikėjimas, nerimas, kaltė. Patampa labai sunku vėl tarsi iš naujo patikėti savimi, savo jėgomis, galimybėmis… Tai lygiai tas pats, kas po didžiulės audros, kurioje buvai silpniausiu paukščiu, vėl pakilti su tikėjimu, jog šįkart būsi stipresnis, galingesnis, drąsesnis…
Mūsų žemą savivertę labai stipriai gali paveikti ir nulemti aplinka – mus supantys žmonės, darbas, namai… Galime pabandyti įsivaizduoti, kaip turėtų būti sudėtinga dirbti nuolat per sudėtingus darbus, kuriuose kiekviena nesėkmė vis labiau paaštrina žemą savivertę. Galbūt, grįžus namo ir toliau tenka girdėti priekaištus, pažeminimus. O gal tiesiog ir patys sau kasdienybėje negailime skaudžių pastabų, sumenkinimų, lygindami save su sėkmingesniais, gražesniais, mūsų akimis, įdomesniais ar talentingesniais žmonėmis…
Žema savivertė dažnai kyla iš noro būti tokiu tobulu, kokiu joks žmogus būti negalėtų. Taip, kaip nei vienas paukštis neturi tobulai lygių, tiesių, vienodų sparnų… Bet juk kažkodėl paukštis visvien gali jais skristi. Gali nugalėti didžiausias audras, stipriausius vėjus… Tik mes kartais netikime, jog būdami savimi galime iš tiesų labai daug – o iš tiesų juk užtenka tik būti savimi. Tokiu, koks esi šiandien…
Kaip pakelti savo savivertę?
Kaip nusimesti nepasitikėjimo pančius, išnaudoti gyvenimo galimybes ir išsivaduoti iš žemos savivertės?
Žemą savivertę savyje nugalėti iš tiesų nelengva, bet pirmasis žingsnis – nustoti siekti neįmanomo dangaus. Kam? Juk jis vis tiek liks nepasiekiamas ir mes tą puikiai žinome, tačiau visvien bandome priešintis. Užuot stengusis pakilti iki nepasiekiamo dangaus, mes galime pabandyti būti geriausiais savame danguje – ten, kur esame dabar ir taip, kaip galime dabar.
Žinoma, reikia pripažinti, jog žmogus nuolat tobulėja, auga, keičiasi, tačiau tik tada, kada patikėsime savimi šiandien, mes galėsime tikėti savimi rytoj… Žema savivertė kartais gali pavirsti į didžiausią nuodą, kuris apkartina gyvenimą taip, jog nebesinori nieko kito, kaip tik slėptis savyje tokiu mažu, tokiu beverčiu… Galbūt, kartais tereikia garsiai save pagirti, paskatinti, palaikyti, apkabinti – ir taip laipteliu pakilti link pasitikėjimo savimi…
Aplinkui yra tikrai daug būdų, kaip pakelti savo savivertę. Kelionės pradžia gali įvykti jau dabar – giliai širdyje pajautus, jog stovime savo paties pusėje ir niekas neturi teisės menkinti mūsų, žeminti, versti jaustis nepakankamais… Galbūt, kartais reikia pripažinti, jog kova su žema saviverte pasidarė per daug varginanti.
1. Būkite sąmoningi.
Suvokimas, jog dažna savikritika mums kenkia, jau yra pirmas žingsnis aukštesnės savivertės link. Mokykitės atskirti, jog neigiamos emocijos jūsų galvoje, tai tik mintys, paveiktos nepilnavertiškumo, o ne pagrįsti faktai.
2. Nelyginkite savęs su kitais.
Susikaupkite ties savo tikslais ir svajonėmis, įvertinkite savo talentus ir gebėjimus. Nesistenkite patenkinti svetimų lūkesčių. Pilnatvę pajusite tik tada, kai sieksite būtent to, ko trokšta jūsų, o ne draugo ar kaimynės, širdis. Be to, nepamirškite, jog stebėdami kitus, matome tik dalį jų kasdienybės, o ir ši dažnai būna pagražinta.
3. Nesiekite tobulumo.
Susitaikykite, jog tobulumas nėra realus tikslas. Neverta gaišti laiko vaikantis neįgyvendinamų siekių. Verčiau – stenkitės tapti geresne savęs versija. Išdrįskite bandyti ir rizikuoti. Kaip rašė Romain Rolland: „Veikdami kartais suklystam. Nedarydami nieko – klystam visada“.
4. Pasidžiaukite mažomis pergalėmis.
Galvokite ne vien apie rezultatą, bet ir apie kelią, kurį įveikėte. Jei jums teko skaityti viešą pranešimą ir ne viskas pavyko pagal planą, tai jokiu būdu nėra nesėkmė. Jūs turite kuo didžiuotis – sutikote dalyvauti, ieškojote informacijos, pasiruošėte kalbą, išdrįsote kalbėti prieš būrį nepažįstamųjų ir gavote naudingą pamoką. Žema savivertė hiperbolizuoja nesėkmes, o mažos pergalės – stiprina tikėjimą savimi.
5. Pakeiskite požiūrį į kritiką.
Žema savivertė gali atsirasti ne vien dėl kritiško vidinio balso, bet ir dėl aplinkinių komentarų. Meskite šalin mintis, jog pasaulis yra prieš jus, o kritikos tikslas – jums pakenkti. Pastabas priimkite kaip patarimus ir pamokas, o ne nuosprendį. Jei kažkam nepatiko jūsų sijonas, tai nereiškia, jog jūsų blogas skonis, ar tuo labiau, prasta išvaizda. Įvertinkite, kiek išsakoma kritika yra iš tiesų asmeniška, dėl kurios galbūt verta keistis, o kiek – tiesiog nereikšmingi pastebėjimai.
Puikus būdas padėti sau – galimybė kreiptis psichologinės pagalbos, kuri labai dažnai padeda savyje atpažinti priežastis to, kas skatina mus jaustis tokiais menkais… Svarbiausia, nebijoti būti savimi – joks paukštis dar nelaimėjo prieš audrą, įsivaizduodamas esantis drugeliu. Paukštis yra paukštis – lygiai taip, kaip žmogus yra žmogus. Kiekvienas vertas meilės, pagarbos, palaikymo, padrąsinimo… Kada patikėsime savimi, tada jokia audra nebus pernelyg bauginanti. Kas būtų, jei paukštis pamirštų, turintis sparnus?.. Jo gyvenimas nebetektų prasmės. Tai kodėl taip dažnai mes leidžiame sau pamiršti, kiek daug galime pasakyti, padaryti, sukurti, būdami savimi?
Kelio pamatas yra tikėjimas – be jo neaugtų nei gėlė, nei žmogus, tad, galbūt, šiandien užteks vieno mažo žingsnio, kuris palydėtų į kelionę link tikėjimo savimi. Tuo žingsniu gali būti vidinis pokalbis, garsiai ištartas pagyrimas ar padėkojimas sau už kažką tokio, už ką niekada anksčiau nebuvo įprasta dėkoti… O gal tuo pirmuoju žingsniu taps tiesiog akimirka tylos, kurioje išgirsime, kaip dangumi skrenda paukštis – tikintis, jog netobuli sparnai kartais gali nunešti daug toliau nei tie, kurie, kad ir labai gražūs, bet niekada neatlaikytų gyvenimo audros…
Kur kreiptis pagalbos?
Jeigu jauti nepasitikėjimą savimi, susiduri su žemu savęs vertinimu, o gal žinai, kam šiandien reikia palaikymo ar išklausymo – kviečiame paskambinti į Pagalbos moterims liniją bet kuriuo paros metu nemokamu telefonu 8 800 66366 ir plačiau pasikalbėti apie slegiančius sunkumus, mintis, jausmus.
Taip pat galima kreiptis internetu veikiančia „chat’ų” paslauga kasdien nuo 14-22 val.
Pagalba nemokama ir konfidenciali.
Psichologinė pagalba telefonu
Psichologinė pagalba internetu
Psichologinė pagalba elektroniniais laiškais
Nemokama psichologinė pagalba visą parą – Pagalbos moterims linija
Taip pat skaitykite:
Menkavertiškumo jausmas: Kaip pakelti savivertę?
