Agresija ir smurtas artimoje aplinkoje

Smurtas artimoje aplinkoje, agresija yra itin opi problema, kurios atvejai, deja, vis dar nuolat skamba visuomenėje. Smurtas šeimoje ne visada yra akivaizdžiai pastebimas ir paženklintas mėlynėmis. Todėl svarbu atpažinti agresiją, įvairias jos formas bei paskatinti moteris nebijoti kreiptis pagalbos.

 

Fizinis smurtas

Tai tyčinis prieš moters valią jos organizmui daromas fizinis poveikis, nukreiptas į asmens gyvybės atėmimą, žalos sveikatai padarymą, fizinio skausmo ar kitų fizinių kančių sukėlimą, laisvės atėmimą arba bejėgiškos būklės sukėlimą:

  • smūgiai, kumščiavimas, spardymas, stumdymas;
  • griebimas už plaukų, dusinimas, kratymas;
  • draskymas, badymas, smaugimas, kandžiojiimas, spjaudymas, deginimas, nuplikymas arba nušaldymas;
  • suvaržymas, izoliavimas, neleidimas išeiti iš namų, grasinimas ginklu.

 

Psichologinis smurtas

Psichologinis smurtas ne toks pastebimas, tačiau galinti visiškai sutrypti aukos savivertę, pasitikėjimą savimi ir kitais žmonėmis bei užkirsti kelią bet kokiam tobulėjimui. Jis pasireiškia įvairiomis formomis:

  • šaukimas, spiegimas, pravardžiavimas;
  • ignoravimas, nemalonus tonas;
  • žeminimas, gėdinimas, šaipymasis, įžeidžiantys juokai, kritikavimas atskirai arba prie kitų žmonių;
  • savininkiškumas, atskyrimas nuo draugų ar šeimos, kontroliavimas, nesiliaujantys skambučiai ir žinutės;
  • aukos kaltinimas dėl smurtautojo veiksmų ar savijautos;
  • teigimas aukai, kad viena ji nieko neverta;
  • grasinimai, priverčiant auką pajausti, kad jai nepavyks nutraukti santykių su smurtautoju.

Psichologiniai agresoriai manipuliuoja kitų kompleksais, taikosi į pažeidžiamas vietas, taip priversdami auką mąstyti, jog kalta ji pati, kartais net sukurdami iliuziją, kad savo žeminančiais veiksmais ir nuolatine kritika jie ne kenkia, o priešingai – apsaugo bei padeda susivokti.

 

Ekonominis smurtas

Tai viena šeimyninio smurto rūšių, kurią naudodamas smurtautojas siekia kontroliuoti savo partnerę:

  • ekonominės laisvės suvaržymas
  • pinigų ar kreditinių kortelių atėmimas ir vertimas maldauti, kad visa tai grąžintų;
  • aukos pinigų ar turto vogimas arba išviliojimas apgaulės būdu;
  • atsisakymas duoti maisto, rūbų, būtinus medikamentus ar draudimas nakvoti namie;
  • draudimas dirbti arba baigti mokslus.

 

Seksualinis smurtas

  • Kito asmens vertimas atlikti nesaugų ar žeminantį lytinį aktą prieš kito asmens valią;
  • nepageidaujamų seksualinio akto formų naudojimas siekiant valdyti kitą asmenį;
  • vertimas stebėti ir kartoti pornografinius veiksmus ar dalyvauti pornografijos filmavime.

 

Ištrūkimas iš žalingų santykių, tai dar ne istorijos pabaiga, o tik kelio į pilnavertį gyvenimą pradžia.  Svarbu skirti laiko sau, laiko užgydyti žaizdas, atstatyti prarastą savivertę, jei reikia, kreiptis pagalbos į psichologus ar kitus specialistus.

 

Šeimoje, kurioje bent vienas iš suaugusių sistemiškai smurtauja, nukenčia ir vaikai. Tai nėra saugi aplinka augti, agresija žaloja psichiką, kyla didžiulė tiek psichologinių, tiek fizinių padarinių grėsmė. Kartais mažieji yra naudojami kaip priemonė manipuliuoti auką, vaikai tampa motyvu išlikti kartu, su vaikais būna susiję ir įvairūs grasinimai.

Dar liūdnesniais atvejais, agresija nukreipiama ir prieš atžalas. Ar vaikas patiria smurtą galima atpažinti pagal fizinius (valgymo, miego sutrikimai, fiziniai nusiskundimai) arba elgesio požymius, pavyzdžiui, agresyvumas, nervingumas, uždarumas, prasta koncentracija, baikštumas.

 

Kur kreiptis pagalbos?

Jei reikia skubios pagalbos, skambinkite bendruoju pagalbos numeriu 112 ir informuokite apie smurtą artimoje alinkoje. Atvykusi policija gali nutraukti smurtinius veiksmus, suteikti informacijos apie apskrityje veikiančius specializuotus pagalbos centrus bei kitas įstaigas ir organizacijas.

Nesant skubiam pavojui, policijos pagalbos sulaukti galite kreipiantis pasitikėjimo telefonu (8 5) 272 5372 arba el. paštu artimas.smurtas@policija.lt.

Visoje Lietuvoje, kiekvienoje savivaldybėje veikia specializuoti pagalbos centrai, teikiantys kompleksinę pagalbą nukentėjusiems nuo smurto artimoje aplinkoje. Suteikiama kvalifikuota socialinė, psichologinė ir teisinė pagalba. Specializuotų pagalbos centrų sąrašą ir kontaktus galite rasti paspaudę čia.

Nemokamą emocinę pagalbą visą parą teikia „Pagalbos moterims linijos“ savanorės. Skambinkite telefonu 8 800 66366 arba rašykite pagalba@moteriai.lt.

Jeigu patiri smurtą, gali kreiptis į specializuotos pagalbos centrus, kurie teikia kompleksinę pagalbą.

Jei situacija kelia pavojų gyvybei ar sveikatai, skambink 112.