Seksualinis smurtas – vienas žiauriausių nusikaltimų prieš moteris. Tokios patirtys moterų psichikoje palieka randus visam likusiam gyvenimui. Deja, nemažai nukentėjusiųjų vis dar bijo kreiptis pagalbos. O ypač, jei seksualinis smurtas vyko arba tebevyksta artimoje aplinkoje, kai smurtautojas (-a) yra arba buvo sutuoktinis (-ė), partneris (-ė), giminaitis (-ė) ar bendrą ūkį vedantis (-ė) asmuo.
Svarbiausia yra mokėti atpažinti šio smurto formą, o tai kartais sunkiai identifikuojama. Įžeidžiančios ar pašiepiančios replikos apie kūną ar seksualumą – kai kuriose šeimose vis dar laikomos norma, o perdėtas pavydas ir kaltinimas nebūtais santykiais su kitais asmenimis, siekiant kontroliuoti ir manipuliuoti – ne tik klaidingai suprantamas kaip „meilės“ išraiška, bet ir „šlovinamas“ Holivudo filmų kūrėjų. Tokiu būdu yra kuriamas ir palaikomas stereotipas apie neva „tikrą“ meilę, kuri iš tiesų tėra mitas, žalojantis moterų psichiką ir gyvenimus.
Seksualinį smurtą artimoje aplinkoje patyrusiems asmenims vis dar sunku savo patirtis išreikšti žodžiais ir tai plačiai susiję su socialinės ir emocinės paramos stoka. Seksualinis smurtas bei prievarta šeimoje yra plačiai paplitusi tarptautinė visuomenės sveikatos problema, nuo kurios nukenčia tiek suaugusios moterys, tiek ir mergaitės. Seksualinis smurtas šeimoje turi neigiamos įtakos fizinei ir psichinei sveikatai, finansiniam stabilumui, išsilavinimui, santykiams bei įvairioms priklausomybėms nuo narkotinių medžiagų.
Kaip atpažinti seksualinį smurtą artimoje aplinkoje?
Seksualinis smurtas gali būti išreiškiamas tiek žodžiais, tiek fiziniais veiksmais: su moterimi elgiamasi kaip su sekso objektu, moteris gali būti verčiama nusirenginėti prieš jos valią, itin žiauriai santykiauti lytiškai, prieš tai neretai ją sumušant, demonstruojamas pavydas ir jos kaltinimas meilės ryšiais su kuo nors kitu, vertimas stebėti ir kartoti pornografinius veiksmus.
Taip pat seksualinis smurtas gali būti išreikštas vertimu lytiškai santykiauti su kitais asmenimis, patirti nepageidaujamą seksualinę patirtį ar prievarta užsiimti prostitucija.
Seksualiniu smurtu laikomas ir pasinaudojimas asmeniu, kuris negali priimti pagrįsto sprendimo dėl dalyvavimo seksualinėje veikloje dėl to, kad yra miego būsenoje, neblaivus, neįgalus, per jauno ar per seno amžiaus, dėl baimės ar priklausomybės nuo smurtaujančio asmens.
Kontaktas su bet kuria asmens kūno dalimi be jo sutikimo, įskaitant nepageidaujamą skverbimąsi (burnos, analinį ar vaginalinį), arba lietimą (glostymą, bučiavimą, laižymą, čiulpimą ar per daiktus) – irgi yra seksualinis smurtas.
Dažnai pasitaiko ir tokių atvejų, kai yra užmezgami romantiniai santykiai su kitais asmenimis, tokiu būdu siekiant panaudoti šią informaciją prieš nukentėjusį asmenį jį erzinant, arba atsisakant lytiškai santykiauti su nukentėjusiu asmeniu, bandant jį kontroliuoti.
Kaip skelbia Oficialiosios statistikos departamentas, nuo fizinio ar seksualinio smurto artimoje aplinkoje yra nukentėjusi kas trečia moteris. Deja, įvairūs tyrimai rodo, kad net 60 proc. nukentėjusiųjų bijo kreiptis pagalbos. Baimė, gėda, kaltė ir bejėgiškumas neleidžia ištrūkti iš išburto smurto rato.
Kaip elgtis patyrus seksualinį smurtą artimoje aplinkoje?
Seksualinis smurtas yra nusikaltimas, už kurį atsakingas asmuo turi atsakyti pagal Lietuvos Respublikos įstatymus, reglamentuojamus Baudžiamajame kodekse. Patyrus seksualinį smurtą artimoje aplinkoje, svarbu imtis šių veiksmų:
• Rasti saugią vietą. Nedelsiant pasitraukti iš aplinkos, kurioje yra smurtavęs asmuo. Nesaugioje aplinkoje gali kilti pakartotinio smurto grėsmė. Eiti pas artimus žmones, draugus arba į vietą, kurioje saugu.
• Su savimi pasiimti būtiniausius daiktus. Išeinant į saugią vietą, pasiimti asmens tapatybę patvirtinančius dokumentus, pinigus, švarius drabužius ir raktus. Tai padės užtikrinti nepriklausomumą ir judėjimo laisvę.
• Kviesti pagalbą. Kai bus saugu, nedelsiant skambinti pagalbos telefonu 112. Atvykusi policija gali uždrausti smurtavusiam asmeniui prieiti ar kontaktuoti su nukentėjusia. Taip suteikiamas saugumas ir galimybė grįžti į savo namus.
• Išsaugoti įkalčius. Jei įmanoma, svarbu išlaikyti įkalčius, kurie gali padėti įrodyti nusikaltimą. Tai gali būti drabužiai, kurie buvo vilkėti incidento metu, naudotas prezervatyvas ar kiti daiktai, galintys įrodyti smurto aktą. Nuvalius savo kūną, neišmesti naudotų servetėlių ar kitų valymo priemonių. Norint išsaugoti įkalčius rekomenduojama nesiprausti, nevalyti dantų ir laikyti įkalčius popieriniame maišelyje. Geriausia surinkti įkalčius per pirmąsias 24 valandas po smurto.
• Kreiptis į gydytojus. Svarbu kreipkis į gydymo įstaigą, kur specialistai atliks reikalingus tyrimus, suteiks medicininę pagalbą ir gydys sukeltus skausmus.
• Ieškoti psichologinės pagalbos. Patyrus seksualinį smurtą, gali kilti daugybė sudėtingų jausmų, tokių kaip baimė, pyktis, beviltiškumas ar liūdesys. Psichologas gali padėti išgyventi šį sunkų etapą ir suteikti emocinę paramą.
Kur kreiptis patyrus seksualinį smurtą?
Jei patiriate seksualinį smurtą ar dirbate su jį patiriančiais asmenimis, kreipkitės informacinės pagalbos į Nacionalinį informacijos apie seksualinį smurtą centrą (NISSC): www.prabilk.lt
Jei sunku susitvarkyti su tuo kas vyksta – kviečiame skambinti į Pagalbos moterims liniją bet kuriuo paros metu: 8 800 66366
Taip pat galima kreiptis internetu veikiančia „chat’ų” paslauga kasdien nuo 17-22 val.
Pagalba nemokama ir konfidenciali.
Straipsnis parengtas pagal:
• www.prabilk.lt pateiktą informaciją;
• Kolpingo kolegijos Tarptautinės studentų konferencijos medžiagą;
• Mokslinius straipsnius:
• Iraola, E., Menard, J. P. ir kt. „Gynecological health and uptake of gynecological care after domestic or sexual violence: a qualitative study in an emergency shelter“, 2024 m.
• Carlisle, S., Bunce, A. ir kt. „How effective are UK-based support interventions and services targeted at adults who have experienced domestic and sexual violence and abuse at improving their safety and wellbeing? A systematic review protocol“, 2023 m.
• Pozniak, A. ir Fatkulina, N. „Seksualinio smurto priežasčių ir prevencijos analizė“, 2021 m.
• Oficialiosios statistikos departamento duomenis;
• Lietuvos Respublikos Baudžiamąjį kodeksą;
Pagalbos moterims linijos savanorė
Julija Banienė
