Kas yra kopriklausomybė?
Kopriklausomybė kaip sąvoka buvo pradėta vartoti pastebėjus, kad alkoholiu piktnaudžiaujančių vyrų žmonoms dažnai būdingas tam tikras elgesio modelis (Bacon et al., 2020). Lietuviškai tai dar vadinama netiesiogine priklausomybe. Tokių šeimų nariai tampa priklausomi nuo artimojo, turinčio priklausomybės nuo alkoholio sutrikimą.
Bulotaitė (2009) savo knygoje „Priklausomybių anatomija“ šį elgesio modelį apibūdina kaip savo individualybės, asmenybės praradimą, kaip ypatingą priklausomybę nuo kito žmogaus.
Lietuvoje alkoholizmas yra plačiai paplitusi ir aktuali problema, su kuria susiduria nemažai asmenų. Dažniausiai kenčia patys artimiausi ir mylimiausi žmonės, kaip antai sutuoktinis, vaikai, tėvai. O ypač dažnai nukenčia moteris. Neretai ji ne tik žmona, bet ir mama, tad jos psichologinė būsena labai svarbi šeimos emociniam klimatui. Kartais ji linkusi jaustis atsakinga dėl savo vyro piktnaudžiavimo alkoholiu. Visas jos dėmesys sutelkiamas į tai, kaip rasti būdų, padedančių atitraukti vyrą nuo svaigalų (Ivanauskienė ir Varžinskienė, 2006).
Kopriklausomybei susiformuoti reikia tam tikro laiko. Manoma, kad per dvejus bendro gyvenimo metus su nuo alkoholio priklausomu asmeniu artimųjų charakteris ima keistis. Tokias šeimas gali lydėti įvairiausios problemos: išsekimas, nuovargis, kartais skyrybos, nutrūkę santykiai su vaikais.
Šeimos nariai bando suprasti nuo alkoholio priklausomą žmogų, stengiasi prie jo prisiderinti ir tuo pat metu tikisi pokyčių. Nissen (1997) savo knygoje „Nematomas dramblys“ kopriklausomybės įtaką šeimai prilygina auginamam namuose drambliui. Šeima gėdijasi jo, nes niekas namuose dramblio neaugina. Jis slepiamas ir niekas neturi apie jį sužinoti. Apsimesdami, kad dramblio nėra kambaryje, po truputį visi užsisklendžia. Vyksta prisitaikymas.
Šeimos nariai, suvokdami problemą, mėgina savo jėgomis sumažinti alkoholiko daromą žalą, finansinius sunkumus, stengiasi nuslėpti šeimos problemą. Tuo pat metu jaučia kaltę, bejėgiškumą, o jų pačių poreikiai, emocijos, sveikata, ateities planai tampa ne tokie svarbūs.
Kopriklausomybė: probleminės situacijos neigimas ir pasekmės
Probleminės situacijos neigimas – vienas ryškiausių nuo alkoholio priklausomos šeimos bruožų. Be to, šeima stengiasi sukurti tobulos šeimos įvaizdį ir visais būdais bando išsaugoti alkoholiko reputaciją. Taip artimieji pamažu pradeda gyventi kito žmogaus gyvenimą. Dangstydami ir neleisdami priklausomam šeimos nariui susidurti su visomis jo elgesio pasekmėmis, artimieji nesąmoningai padeda jam sirgti. Laikui bėgant kyla sunkumų dėl alkoholiko nepastovios nuotaikos, egoizmo, neatsakingo elgesio, nevaldomo pykčio, nevykdomų pažadų mesti gerti.
Asmenys, kenčiantys nuo kopriklausomybės, praranda individualumą, interesus, pomėgius, nebereiškia jausmų. Pamažu pradeda sirgti emociškai: išgyvena emocinį skausmą, kančią, pyktį, gėdą, kaltę, patiria baimę, nesaugumo jausmą (Bulotaitė, 2009). Ateitis susijusi tik su kito asmens svajonėmis, o gyvenimo kokybė priklauso nuo kito asmens gyvenimo kokybės. Asmenys, turintys kopriklausomybę, dažnai gyvena dėl kitų, prarasdami viso gyvenimo kontrolę (Bacon et al., 2020).
Laikui bėgant pasireiškia galvos, skrandžio skausmai, kyla kraujospūdis, atsiranda nemiga. Gali išsivystyti depresija, kilti minčių apie savižudybę, asmuo gali pradėti vartoti alkoholį, narkotikus, raminamuosius vaistus ir kt. Ivanauskienės ir Varžinskienės (2006) atliktas tyrimas parodė, kad moterys, gyvenančios su alkoholikais vyrais, patiria daugiau streso, nerimo, depresijos. Jos blogiau vertina save kaip asmenybes, kaip žmonas, kaip moteris ir kaip motinas, dažniau patiria bendravimo sunkumų šeimoje. Pagal Bacon ir kt. (2020), kopriklausomybe pasižymintys asmenys patys vaikystėje yra išgyvenę tėvų alkoholizmą, apleistumą, kontrolę. Jiems būdinga žema savivertė, save griaunantis elgesys, o tokių santykių sukūrimas jiems suteikia saugumo jausmą.
Priklausomybė nuo alkoholio paveikia tiek visą šeimą, tiek kiekvieną jos narį atskirai. Tam, kad šeimos narys išgyventų, jis prisiima tam tikrą vaidmenį. Bulotaitė (2009) savo knygoje mini šiuos pagrindinius vaidmenis:
- gelbėtojas, kuris stengiasi tvarkyti visus šeimos reikalus, užglaistyti nesklandumus, paguosti, nuraminti, padėti (dažniausiai tai žmona);
- sūnus dažnai tampa šeimos didvyriu, pasirengusiu perimti tėvo funkcijas;
- maištautojas, kuris neprisiima šeimos problemų ir atsiriboja nuo jos;
- herojus – šeima juo didžiuojasi, nes jis pasižymi gerais mokslo ar darbo rezultatais, tarsi parodydamas, kad ir tokioje šeimoje gali būti šio to vertų žmonių;
- kaltintojas, kuris dėl savo nesėkmių ir klaidų kaltina nuo alkoholio priklausomą šeimos narį.
Tačiau kiekvienas šeimos narys, atlikdamas savo vaidmenį, tik paskatina ir palaiko alkoholiką nieko nedaryti. Todėl šeimoje niekas nesikeičia.
Pagalba nuo alkoholio priklausomų asmenų šeimos nariams
Alkoholiko šeimos nariai dažnai atsisako pagalbos, o į sveikatos priežiūros įstaigas kreipiasi tik tada, kai kyla su stresu ar depresija susijusių nusiskundimų. Tačiau gydymas nesprendžia esminės bėdos. Viena svarbiausių pasveikimo sąlygų – kopriklausomybės pripažinimas, atsiribojimas, atsiskyrimas nuo priklausomo asmens, savarankiškumas. Todėl labai svarbu, kad šeimos nariai suvoktų ir atpažintų būdingus savo elgesio bruožus ir laiku pradėtų keisti susidariusią situaciją.
Priklausomo nuo alkoholio asmens artimuosius labai išvargina ir išsekina nuolatinis stresas, įtampa, nerimas, nežinia. Todėl šeimos nariams yra būtina pagalba. Patartina kuo daugiau kalbėtis apie savo situaciją su žmonėmis, kurie nėra tiesiogiai su ja susiję. Rekomenduojamos tiek individualios, tiek grupinės, šeimos konsultacijos. Labai padėtų ir pokalbiai su tais, kurie sprendė ar sprendžia panašias problemas. Todėl patariama lankyti savitarpio pagalbos grupes.
Viena iš tokių yra Al-Anon. Šios grupės nariai įgauna stiprybės dalydamiesi savo patirtimi, išmoksta atsiriboti nuo priklausomo asmens, neslėpti jo, netaisyti jo klaidų. Kartu suvokia, kad jie nėra atsakingi už to žmogaus ligą ir pasveikimą. Randa vidinių išteklių padėti sau, prisiimti atsakomybę už savo gyvenimą. Be to, atveria galimybę priklausomam žmogui pačiam sveikti.
Bacon ir kt. (2020) teigimu, žmonėms, turintiems kopriklausomybės problemų, svarbus palaikymas, apkabinimas, saugi terapinė aplinka. Tai padeda geriau susivokti savyje. Jakubonė (2022) rekomenduoja taikyti dailės terapiją, padedančią padidinti savivertę. Psichoedukacinės intervencijos subalansuotų gyvenimo būdą, streso valdymo metodai ir emocijų reguliavimo strategijos galėtų padėti reguliuoti emocinį ir profesinį nestabilumą.
Patarimai alkoholiko artimiesiems:
• Alkoholizmo nelaikyti šeimos gėda, nuo jo galima pasveikti, kaip ir nuo bet kurios ligos. Nepriekaištauti ir nepamokslauti, nes tai skatina išsisukinėjimą ir melavimą.
• Vengti grasinimų, kurie neįgyvendinami (pvz., skyrybomis). Tai didina kaltės jausmą.
• Neslėpti ir neatiminėti gėrimų – ras būdų iš kur gauti.
• Nelaikyti kompanijos kartu geriant, kad mažiau liktų, nes tai mažina norą ieškoti pagalbos.
• Nedaryti už alkoholiką to, ką jis pats privalo padaryti, nekontroliuoti, suteikti jam daugiau atsakomybės ir pasitikėjimo savimi. Suteikti paramą, supratimą, meilę tada, kai jis blaivus.
• Apsišarvuoti kantrybe, nesitikėti staigaus pasveikimo.
• Ieškoti pagalbos ir paramos sau. Atrasti kuo daugiau veiklos sričių, kurios būtų nesusijusios su alkoholiko blaivumu ar girtumu. Kurti gyvenimą, kuriame būtų galima džiaugtis savo nuveiktais darbais.
Svarbu įsisąmoninti, kad alkoholikas nėra lygiai tas pats, koks buvo anksčiau. Alkoholizmas keičia asmenybę. Kopriklausomas asmuo turi išmokti priimti tą faktą, kad jis nėra ir negali būti atsakingas už priklausomo asmens išgijimą. Išsilaisvinęs nuo šios naštos, jis gali pradėti sveikti pats ir sudaryti galimybę susiformuoti naujai pusiausvyrai šeimoje (Ivanauskienė ir Varžinskienė, 2006).
Straipsnį parengė
psichologijos studijų praktikantė Ligita Karvelytė
Naudoti šaltiniai
1. Bacon, I., McKay, E., Reynolds, F., & McIntyre, A. (2020). The lived experience of codependency: An interpretative phenomenological analysis. International Journal of Mental Health and Addiction, 18(3), 754-771. https://doi.org/10.1007/s11469-018-9983-8
2. Bulotaitė, L. Priklausomybių anatomija: narkotikai, alkoholis, lošimas, internetas, darbas, pirkimas. Vilnius: Tyto alba, 2009
3. Nissen, J. F. Nematomas dramblys: alkoholis, alkoholizmas, alternatyvos. 1997).
4. Jakubonė, D. Kopriklausomų moterų savimonės kaitos vertinimas taikant dailės terapiją (Master’s thesis, Lithuanian University of Health Sciences (Lithuania)), 2022
5. Ivanauskienė, V., & Varžinskienė, L. Žmonų, gyvenančių su lėtiniu alkoholizmu sergančiais vyrais, psichosocialinės problemos. Social Inquiry into Well-Being, 5(2), 94-99, 2006
Kopriklausomybės testas. Pagal Fischer, J., Spann, L. ir Crawford, D. (1991). Measuring codependency. Alcoholism Treatment Quarterly. Adaptavo ir vertė į lietuvių kalbą: psichologė dr. Justina Kymantienė. https://pagalbasau.lt/priklausomybes/priklausomybe-nuo-alkoholio/kopriklausomybe/
Pagalbos visada galite kreiptis šiais trimis būdais:
Psichologinė pagalba telefonu
Psichologinė pagalba internetu
Psichologinė pagalba elektroniniais laiškais
Nemokama psichologinė pagalba visą parą – Pagalbos moterims linija
Taip pat skaitykite:
Vyras – alkoholikas. Kaip gyventi su alkoholiku?
Alkoholizmas ir jo gydymas: geriančiojo bei jo artimųjų kova
