X

Psichosomatika – vidinis sielos skausmas pereinantis į kūną

Kas yra psichosomatika?

 

Psichosomatika – tai fenomenas, kai emociniai ir psichiniai sunkumai pasireiškia per fizinius simptomus. Nuo senovės yra žinomi posakiai, atspindintys šį ryšį: “širdis sustingo iš baimės”, “skausmas užgniaužė gerklę”, nuo įtampos “trūko oro”. Tai rodo, jog kūno ir psichikos ryšys yra abipusis ir neatsiejamas.

Kai mūsų psichika susiduria su pernelyg stipriais išgyvenimais, ji juos perkelia į kūną. Dideliam emociniam krūviui, priskiriamas stresas, neįsisąmoninti jausmai ar traumuojančios patirtys. Tada šiems nepakeliamiems patyrimams atsiranda atitinkami fiziniai pojūčiai.

Psichiatras psichoterapeutas Eugenijus Laurinaitis sako, kad psichosomatika yra, kai skauda kūną, o gydyti reikia sielą. Šia tema buvo kalbama ir Pagalbos moterims tinklalaidėje “Apie ką tyliu”, kurią vedė Eglė Puidokaitė. Pas ją svečiuose buvo savanorė Aušra Venckienė. Anot pašnekovės, psichosomatika – tai vidinis sielos skausmas, kuris pereina į kūną.

 

Kaip atsiranda psichosomatika?

 

Aušros asmeninė istorija iliustruoja kokia gali būti psichosomatika. Ji gali net tiesiogine žodžio prasme dusinti. Moteris augo įprastoje šeimoje, kurioje materialiai nieko netrūko. Tačiau buvo jaučiamas stygius kai ko kito. Artimieji tarpusavyje nesikalbėjo apie savo jausmus.

Aušra pripažino, kad jai gerai žinomas “geros mergaitės” sindromas. Ji buvo patogus vaikas, gerai mokėsi, nekėlė tėvams jokių problemų, bet už viso to tūnojo neišreikštas pyktis. Juk mergaitėms pykti negražu. Subrendusi moteris atpažino, kad tai buvo klaidingas įsitikinimas, neleidžiantis reikšti pykčio emocijos. „Kitaip nemylės“, – įsivaizdavo ji, būdama vaiku.

Dauguma šiuolaikinių mokslininkų pripažįsta, kad ilgalaikis stresas ir neišreikštos emocijos gali paveikti sveikatą, sukeldamos įvairius simptomus – nuo virškinimo sutrikimų iki lėtinio nuovargio ar net širdies ligų. Fiziniai simptomai kyla dėl neišreikštų emocinių išgyvenimų, vidinių konfliktų ir slopinamos įtampos.

Kai žmogus neišreiškia savo vidinių būsenų – pyktis, baimė, liūdesys – šios emocijos „užstringa” kūne. Neįsisąmonintos traumos, psichologinės problemos, dažnai slopinamos, siekiant išvengti nemalonių patyrimų, taip pat lemia psichosomatinius negalavimus.

Aušra dalijosi, kad pradėjusi aiškintis dėl kokių priežasčių jautė įtampą, skyrė daug laiko savianalizei. Pažymi, kad labai svarbu prisiimti atsakomybę už savo savijautą, nes itin lengva kaltinti kitus dėl savo susierzinimo ar kitų pojūčių.

Iširus pašnekovės santuokai, ji su niekuo nesidalijo apie savo išgyvenimus, neišreiškė jausmų, o juos kaip tik slopino. Tuomet pradėjo skaudėti skrandį, kepenų sritį. Gydytojai tikino, kad Aušra sveika. Einant laikui, moteris pakeitė darbovietę. Užgulė didelė atsakomybė naujoje sferoje, o kadangi ji perfekcionistė, norėjosi viską atlikti tobulai. Tada pradėjo kamuoti nemiga.

 

Psichosomatiniai simptomai

 

Psichosomatiniai simptomai gali pasireikšti įvairiais būdais, bet dažniausiai tai būna tokie:

  • Virškinimo sutrikimai: skrandžio skausmas, pykinimas, vėmimas, pilvo skausmai, viduriavimas.
  • Kvėpavimo problemos: dusulys ar oro trūkumas, padažnėjęs kvėpavimas, „įstrigusio kamuolio gerklėje arba smaugimo jausmas kakle.
  • Galimas maudimas širdies plote ar stiprus širdies plakimas.
  • Taip pat galvos skausmas, svaigimas, migrena, raumenų ir sąnarių skausmas, ypač nugaros srityje.
  • Dažnai pasitaiko odos problemos: aknė, atopinė egzema.

 

Manoma, kad neišreiškiant emocijų, slopinant vidinę įtampą sužadinama simpatinė nervų sistemos dalis, bet dirginimui neturint iškrovos susergama psichosomatine liga. Taip nutinka arterinės hipertenzijos ir daugelio autoimuninių ligų atveju.

Situacija, kai Aušra nusprendė imtis pokyčių, buvo momentinis sąmonės dingimas ir dezorientacija žinomoje gatvėje. Moteris, viską darydama, nes reikia, nešė didžiulę naštą ir kaip ji sako: „Dusau pati nuo savo neišsakytų jausmų“.

Dažniausiai aplinkiniai išgirdę apie kitų nepatogius jausmus, iškart nori „remontuoti“. Neretai guodžiama, kad viskas bus gerai, nesijaudink. Patogu, kai žmogus linksmas ir darbingas, o jei negerai jaučiasi ir nepakanka šabloninių frazių, tada pasiūloma „eiti ir susitvarkyti su savo jausmais“. Tada iškyla kaltė dėl kylančių jausmų.

Pašnekovę Aušrą išgelbėjo noras gyventi kitaip. Moteris sako: „Ligas gydyti reikėtų pradėti nuo širdies“.

 

Kaip padėti sau jaučiant psichosomatinius simptomus?

 

Pirmiausia, reikia suvokti, kad galima leisti sau išreikšti jausmus. Atpažinti, kas yra užspausta, ko nepriimi savyje. Kai neatpažįstama, tada pradeda sekinti psichosomatikos simptomai, – dalijasi Aušra. Žinoma, kad svarbu suprasti, kad ne visada būsi priimta, todėl dera sustiprinti savo savivertę. Svarbiausia – mokytis priimti save ir būti reikalinga sau. Kada paskutinį kartą pagalvojai – kelintoje vietoje esi pati sau?

Itin svarbu rūpintis savo emocine sveikata. Pirmiausia reikia įsisąmoninti tai, kad kiekvienas gimsta laimei ir džiaugsmui. Mūsų tikslas – gyventi harmoningą ir pilnavertį gyvenimą. Tačiau kai protą užvaldo chaosas ir neišspręsti vidiniai konfliktai, jaučiama tarsi „gyvenimas eina šalia“. Kol galvoje tvyro sąmyšis, jokios kūno sveikatinimo priemonės negali visiškai padėti, nes tikrasis negalavimas slypi gilesniuose emociniuose išgyvenimuose.

Viskas prasideda nuo minčių tvarkymo ir savęs supratimo. Situacijos sprendimas dažnai yra paprastesnis nei atrodo – tai supratimas, kad nereikia prisitaikyti prie aplinkos lūkesčių ar elgtis taip, kad kiti nepyktų. Šis „aplinkelis į laimę“ veda tik į dar didesnę įtampą.

Vietoj to, reikia susikurti vidinį saugumą. Tai reiškia gebėjimą atsitraukti iš stresinių situacijų, kai įtampa per didelė, ir pasikalbėti su savimi taip, kaip pasikalbėtum su draugu – ramiai, pagarbiai, supratingai. Būtina pripažinti savo emocijas, jas išreikšti ir leisti sau jaustis. Svarbu save apdovanoti už pastangas, už mažiausius žingsnelius į priekį, nes taip stiprėja savivertė ir pasitikėjimas savimi.

Aušra tikrojo savęs priėmimo išmoko savanoriaudama Pagalbos moterims linijoje. Savanoriauti ji atėjo po toksiško pozityvumo mokymų. Tad kaip moteris sako: „Pagalbos moterims linija sugrąžino mane į gyvenimą. Realybėje yra visaip“. Priėmus kiekvieną skambinantį , ir save priimti lengviau.

 

Straipsnis su Pagalbos moterims linijos savanore Aušra Venckiene, paruoštas remiantis tinklalaidės „Apie ką tyliu“ https://pagalbosmoterimslinija.lt/tinklalaide-apie-ka-tyliu/ įrašu.
Straipsnį ruošė Pagalbos moterims linijos savanorė
Aušra Vitaitė.

 

Psichologinė pagalba telefonu
Psichologinė pagalba internetu
Psichologinė pagalba elektroniniais laiškais

Nemokama psichologinė pagalba visą parą – Pagalbos moterims linija

 

Taip pat skaitykite:
Psichologinė įtampa
Streso valdymas. Kad stresas jūsų neįveiktų

 

Naujausi įrašai

Pogimdyvinė depresija, melancholija ar psichozė?

Pogimdyvinė depresija, melancholija ar psichozė?

Pogimdyvinė depresija - kas tai?   Pogimdyvinė depresija - emociniai ir elgesio pokyčiai, atsiradę po vaiko gimimo. Dažniausiai ji pasireiškia po gimdymo praėjus maždaug 4-6 savaitėms, tačiau...

Jeigu patiri smurtą, gali kreiptis į specializuotos pagalbos centrus, kurie teikia kompleksinę pagalbą.

Jei situacija kelia pavojų gyvybei ar sveikatai, skambink 112.