„Mylėti save yra viso gyvenimo meilės pradžia.”
Oskaras Vaildas
Meilė – jausmas, pažįstamas kiekvienam mūsų nuo pat pirmųjų gyvenimo metų. Tik visi tą meilės sąvoka suprantame, išjaučiame, patys transliuojame taip skirtingai… Meilę galime jausti artimam žmogui, augintiniui, sode augančiam rožės krūmui, net rudeniui ar gaiviam pavasario lietui. Sako, kad net gėlės be meilės neaugtų. Ką jau kalbėti apie žmogų – jam meilės, tikriausiai, reikia tam, kad pajėgtų išgyventi, išbūti, išlikti. Meilė kartais įsiveržia į gyvenimą staiga, tarsi audringas vėjas pro pravirus langus. Meilė gydo skaudžiausias žaizdas, padėdama išgyventi netektis, praradimus. Meilė išpuošia širdį ir kartais prikelia ją iš tamsiausios nevilties dugno, bet… Kartais meilė papuola į sunkios naštos nešulį, tapdama skausmingai duriančiu nemeilės diegliu, atrodo, neleidžiančiu giliai įkvėpti. Sunkiausia, kai tokią nemeilę imame justi patys sau…
Kas yra nemeilė sau?
Sakoma, jog nemylėdamas savęs, niekada negalėsi kitam jausti betarpiškos ir tikros meilės. Sunku būtų prieštarauti šiai minčiai. Kaip jausdamas didžiulę nemeilę ir atstūmimą savyje, gali dalinti šildančią meilę kitam? Kartais gyvenime tiesiog nutinka taip, jog imame nemylėti, net nekęsti savęs, negalėdami atleisti už tai, ką padarėme, pasirinkome, galbūt – suklydome… Kiekvieno gyvenimo istorija tokia skirtinga, tad sudėtinga būtų lyginti, ką tokio baisaus galime sau padaryti, jog vidumi imtumėm nemylėti…
Kartais nemeilė sau pasireiškia per išvaizdos prizmę – bjaurėjimąsi savo kūno forma, veido bruožais ar tam tikrais standartais, kurių negalime atitikti. Kartais nemeilė pasireiškia ir dėl tam tikrų įvykių ar situacijų, kuriose negalėjome pasielgti taip, kaip norėjome, kas vėliau išprovokavo pyktį ir panieką pačiam sau. Labai dažnai vidinė nemeilė supurto jausmų pasaulį dėl psichologinių ligų ar sutrikimų, nepasitikėjimo savimi, žemos savivertės, bejėgiškumo jausmo… Ir diena iš dienos tokiai būsenai besitęsiant, žmogus tampa pats sau priešu. Jis negali suprasti, kodėl staiga viskas atrodo taip juodai balta, kodėl nebeišeina užmegzti glaudaus ryšio su aplinkiniais. Juk nemeilė sau pamažu suardo ir norą būti tarp žmonių, laimę dalintis savimi ar savo jausmais, išgyvenimais…
Ką daryti, kada staiga atėjusi nemeilė griauna vidinį pasaulį taip, jog tai, kas gražu ir šilta lieka tūnoti po slegiančiais griuvėsiais?
Kaip išgyventi nemeilę sau?
Kartą patyrus nemeilę sau, labai sunku pamiršti ar apsimesti nepastebint visų tų drauge su ja kilusių jausmų, minčių ar poelgių… Skaudi tiesa, tačiau nemeilė gali nueiti labai toli. Laiku nesustabdyta ar neįveikta, ji gali peraugti į rimtus psichinius sutrikimus. Ir vieno būdo, vieno stebuklingo recepto, kaip savyje susigrąžinti meilę ir pasitikėjimą tiesiog nėra. Tikriausiai, reikėtų rasti vidinių jėgų paieškoti kelio, kuriuo nemeilė atėjo į mūsų gyvenimą ir tuomet eiti tuo keliu tam, kad suprasti, kas jame įvyko, kokia viso to priežastis.
Pavyzdžiui, jei nemeilė atsirado dėl pasipriešinimo savo kūnui ar išvaizdai, tad, galbūt, pirmiausiai reikėtų imtis veiksmų, kaip padėti sau gerai jaustis tame kūne, kuriame esame ar ieškoti būdų, kaip pakeisti tai, ką esame pajėgūs pakeisti. Nemeilė labai mėgsta neįmanomus tikslus ar lūkesčius, ji maitinasi mūsų tikrovės neatitinkančiais siekiais, tad reikėtų į viską žvelgti realistiškai, žemiškai…
Aplinkui yra labai daug būdų, padedančių kovoti su nemeile sau. Vienas jų – galimybė kreiptis psichologinės pagalbos, emocinės paramos. Nors verta pripažinti, jog tai drąsus žingsnis, tačiau tikrai galintis padėti aiškiau susidėlioti sukilusius jausmus. Taip pat yra daugybė literatūros, kuri gali būti atsakymu ir atliepti apie vidinę nemeilę, padėti pasijusti nevienišu savo kovos lauke… Labai puikia priemone gali būti ir įvairūs terapiniai metodai ar užsiėmimai – dailės, šokio ar judesio terapija. Visa tai juk taip pat leidžia labai giliai pažvelgti į save ir suprasti, kas viduje laisto, maitina ir augina tą nemeilės piktžolę, kurios vietoje kažkada žydėjo gražiausia meile kvepianti rožė.
Svarbu žinoti, kad mes nesame vieniši su savo nemeile. Aplinkui yra daugybė žmonių, žinančių, ką reiškia nemylėti savęs. Kartais net negalėtumėm pagalvoti, kad vieno ar kito žmogaus širdyje auga ta piktžolė, kuri šiandien griauna ir pačių gyvenimus. O kartais… tereikia tik žvilgsnio, šilto žodžio ar apkabinimo, kurie padėtų vėl atrasti kelią į meilę sau. Svarbu neužsidaryti, neužsisklęsti tamsioj vienatvėj, o išdrįsti pripažinti sau, jog tiesiog taip nutiko, kad ėmiau nemylėti savęs. Galbūt, kartais tereikia visa tai išsakyti garsiai balsu tam, kad pati nemeilė išgirstų, jog yra atpažinta ir nepageidaujama sode, kuriame auga rožės…
Meilė auga tik mylėdama
Jeigu buvo kelias, kuriuo nemeilė atėjo, vadinasi, tikrai yra ir tas, kuriuo galime ją palydėti išeiti… Kiekvienas iš mūsų esame vertas patirti pilnatvę savyje, kada gera nubusti ir dėkoti sau vien už tai, jog esi, kvėpuoji, jauti, girdi… Leiskime sau mylėti taip, kaip tik žmogus ir pajėgia mylėti – pačia siela, širdimi ir kūnu, akimis, žodžiais ir veiksmais. Kiekvienas iš mūsų esame vertas meilės. Tiek sau, tiek kitam – galime auginti širdyje meilės rožę, bet jai visada reikės kitų rožių šviesos, šilumos ir meilės. Tam, kad galėtų augdama auginti silpnesnę, mažesnę, pažeidžiamesnę… Meilė auga tik mylėdama – ir ji visada prasideda nuo vienos vidinės rožės…
Jeigu išgyveni nemeilę sau arba jauti, kas šiandien su ja kovoja – kviečiame paskambinti į Pagalbos moterims liniją bet kuriuo paros metu nemokamu telefonu 8 800 66366 ir plačiau pasikalbėti apie slegiančius sunkumus, mintis, jausmus.
Taip pat galima kreiptis internetu veikiančia „chat’ų” paslauga kasdien nuo 17-22 val. www.pagalbosmoterimslinija.lt
Pagalba nemokama ir konfidenciali.
Parengė savanorė Santa
Psichologinė pagalba telefonu
Psichologinė pagalba internetu
Psichologinė pagalba elektroniniais laiškais
Nemokama psichologinė pagalba visą parą – Pagalbos moterims linija
Taip pat skaitykite:
Depresijos požymiai. Kaip įveikti depresiją?
Kaip pakelti savo savivertę?
5 patarimai, kaip išsivaduoti iš žemos savivertės
