Linijoje išklauso kiekvieną, kuriam reikia pagalbos

„Pagalbos moterims linija“ – tai savanoriška emocinės paramos tarnyba, teikianti nemokamą, anoniminę emocinę pagalbą visą parą visiems besikreipiantiesiems, ypač moterims, išgyvenančioms krizę, nukentėjusioms nuo smurto lyties pagrindu. Linijos savanorės suteikia reikiamą informaciją apie tolesnės pagalbos būdus moterims ir merginoms, patiriančioms bet kurios rūšies – fizinį, psichologinį, seksualinį, ekonominį – smurtą, prekybą žmonėmis ar seksualinį išnaudojimą prostitucijos tikslais, išgyvenančioms psichologines krizes ir savižudybės riziką.

Kiek įmanoma greičiau suteikta emocinė parama, palaikymas ir informacija apie pagalbą gali padėti išvengti ilgalaikių neigiamų pasekmių pažeidžiamo asmens fizinei ir psichinei sveikatai, užkirsti kelią savižudybėms. Tad lengvai prieinama nemokama emocinė parama bet kurioje šalies vietoje ir bet kuriuo paros metu yra itin svarbi ir aktuali.

„Pagalbos moterims linija“ devynioliktąjį gimtadienį pažymės jau netrukus – 2023 m. Savo veiklą emocinės paramos linija pradėjo Klaipėdoje, po kelerių metų veiklą išplėtė Kaune, o 2019 m. ir Vilniuje. Tad dabar emocinę paramą teikia daugiau negu 260 savanorių trijuose didžiuosiuose miestuose.

Lapkričio 25 dieną minima Tarptautinė kovos su smurtu prieš moteris diena. Šią dieną viso pasaulio bendruomenė pradeda tarptautinę akciją „16 aktyvumo dienų prieš smurtą prieš moteris“. Akcija tęsiasi iki gruodžio 10 d. – Tarptautinės Žmogaus teisių dienos. Viena po kitos rengiamos akcijos, susijusios su žmogaus teisėmis, parodo, kad smurtas prieš moteris yra itin paplitęs žmogaus teisių pažeidimas.

Smurtas artimoje aplinkoje yra viena rimčiausių problemų visame pasaulyje. Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, viena iš trijų moterų pasaulyje yra patyrusi smurtą artimoje aplinkoje. Smurtas gali būti suvokiamas kaip intymus partnerio smurtas ar smurtas šeimoje, buityje, apimantis fizinį, seksualinį ar psichologinį smurtą ir moters izoliaciją. Lietuvos Respublikos apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatyme smurtas yra apibrėžiamas kaip veikimu ar neveikimu asmeniui daromas tyčinis fizinis, psichinis, seksualinis, ekonominis ar kitas poveikis, dėl kurio asmuo patiria fizinę, materialinę ar neturtinę žalą. Artima aplinka traktuojama kaip aplinka, kurią sudaro asmenys, siejami arba praeityje sieti santuokiniais, partnerystės, svainystės ar kitais artimais ryšiais, taip pat asmenys, kartu gyvenantys ir tvarkantys bendrą ūkį. Atlikta nemažai tyrimų, atskleidžiančių, kad smurtas prieš moteris ir smurtas prieš vaikus dažniausiai vyksta šeimoje ir paveikia abi šias grupes.

Smurtas paliečia žmogaus sveikatą ir palieka ilgalaikių padarinių. Nemaža tikimybė, kad smurto auka gali patirti kūno sužalojimų, tarp jų mirtinų, vystymosi sutrikimų, psichologinę ar bet kokio kito pobūdžio žalą. Tad smurtas paveikia ne tik jį patiriančią moterį, bet ir jos šeimos narius.

Moteris, nesulaukianti palaikymo iš aplinkos, patenka į uždarą smurto ratą, kai smurtas kartojasi ir stiprėja. Sukdamasi uždarame smurto rate moteris jau nebegali apginti savęs ir savo vaikų – jei niekas neįsikiš, smurtas šeimoje stiprės ir didelė tikimybė, kad baigsis tragiškai. Artimoje aplinkoje nuolat patiriamas smurtas moteriai palaipsniui suformuoja įsitikinimą, kad kovoti nėra prasmės ir tai nebus efektyvu. Todėl moteris tiesiog nustoja stengtis nutraukti pasikartojantį smurtą, kenčia ir bando prisitaikyti gyventi su smurtautoju. Taip ji visiškai praranda motyvaciją stengtis ištrūkti iš smurtinių santykių. Sunku suvokti, kad moterys, patiriančios artimųjų smurtą, galvoja, jog tai yra normalu.

Europos Sąjungos pagrindinių teisių agentūros (FRA) atlikto tyrimo duomenimis, vidutiniškai kas antra moteris ES žino apie tai, kad egzistuoja teisės aktai, skirti apsaugai nuo smurto šeimoje ir jo prevencijai. Pusė apklaustų moterų nurodo, kad jų gyvenamojoje šalyje nėra jokių konkrečių kovai su smurtu šeimoje skirtų įstatymų arba kad jos nežino, ar tokių įstatymų yra. FRA duomenimis, 33 proc. Europos Sąjungoje gyvenančių moterų yra patyrusios fizinį ir (arba) seksualinį smurtą, 43 proc. – psichologinį smurtą. Lietuvoje – 20–29 proc. fizinį ir (arba) seksualinį, 50–59 proc. psichologinį smurtą. Psichologinis smurtas – dažnai nuvertinama smurto rūšis, turinti itin skaudžių ir traumuojančių pasekmių, tai – depresija, nerimas, panikos priepuoliai, pasitikėjimo savimi praradimas, pažeidžiamumas, miego, dėmesio sutrikimai..

Statistika išties negailestinga.

Daugėja ir depresiją, panikos atakas išgyvenančių žmonių skaičius. Viena iš šių dienų aktualijų – pogimdyvinė depresija. Nors apie ją kalbama vis dažniau, tikslus su šia liga susiduriančių moterų skaičius iki šiol nėra žinomas. Manoma, kad maždaug 70 proc. moterų, gimus kūdikiui, išgyvena laikinus nevilties ir apatijos periodus. Moteris pradeda suvokti, kad jai sunku susigaudyti savo jausmuose, ji ir juokiasi, ir verkia, o ašarų priežasties nesupranta nei ji pati, nei juo labiau artimieji. Užplūsta didžiulis liūdesys, moteris jaučiasi nepasitikinti savimi, įsitempusi, pavargusi, nerami, prislėgta. Kad ir kaip keistai tai skambėtų, natūralu savaitę ar dvi po gimdymo taip jaustis. Paprastai tokia savijauta (motinystės melancholija) kaip staiga prasidėjo, taip staiga ir baigiasi. Tačiau maždaug vienai iš aštuonių moterų ir po dviejų savaičių savijauta negerėja, o pereina į pogimdyminę depresiją. Ją patiria maždaug 10–15 proc. jaunų mamų. Vis dar vyrauja stereotipas, kad pogimdyminė depresija – išgalvotas dalykas. Tačiau tie, kurie taip mano, klysta ir galbūt nė nepastebi, kad netoliese kenčia jauna mama ir visa šeima.

Diduma besikreipiančiųjų pagalbos renkasi pagalbos telefonu būdą. Tačiau kreiptis pagalbos galima ir laiškais: savanorės atsako per vieną dieną. Rašyti laiškus gali ir užsienyje gyvenantys tautiečiai. Pokalbiai internetu – dar vienas būdas kreiptis neatidėliotinos pagalbos. Emocinė pagalba internetu yra saugi, patikima ir patogi bendravimo forma daugeliui žmonių̨. Neretai užsienyje dirbantys ar studijuojantys asmenys patiria įvairių sunkumų, jaučia liūdesį, ilgesį, vienatvę, yra sutrikę, pasimetę ir neturi su kuo pasidalyti savo išgyvenimais. Tad pokalbis su savanoriu internetu gali būti vienintelė galimybė rasti reikiamą ir skubią psichologinę pagalbą.

Taigi nesvarbu, kurį pagalbos būdą pasirinks žmogus, jis visada bus priimtas ir išklausytas be jokių išankstinių nuostatų ar pamokslavimų.

Siekdami, kad kuo daugiau žmonių žinotų apie „Pagalbos moterims liniją“ ir kad emocinės paramos sulauktų kuo daugiau asmenų, kviečiame visus, kuriems reikia pagalbos, ir tuos, kurie žino, kam jos reikia, kreiptis į „Pagalbos moterims liniją“.

Pagalbos visada galite kreiptis šiais trimis būdais:

Skambinti telefonu 8 800 66366 visą parą, pokalbiai nemokami.
Rašyti elektroninį laišką adresu https://pagalbosmoterimslinija.lt/laiskas-pagalbos-moterims-linijai. Atsakysime per 24 val.
Pasikalbėti internetu (angl. chat) adresu www.pagalbosmoterimslinija.lt, paspaudus „Pokalbiai internetu“, visomis savaitės dienomis 17–22 val.

Naujausi įrašai

Sielvartas netekties šešėlyje

Sielvartas netekties šešėlyje

Kas turi pradžią, turi ir pabaigą. Tad nors ir kaip toli norėtume pabėgti, anksčiau ar vėliau netekties sielvartas neišvengiamai mus pasivys, nes tai neatsiejama mūsų gyvenimo dalis. Netektį...

Menopauzė. Ar aš sena?

Menopauzė. Ar aš sena?

Menopauzė, kaip ir kūdikystė ar paauglystė, yra vienas iš natūralių žmogaus gyvenimo etapų. Jis ateina nepriklausomai nuo to, ar esame tam pasirengę.   Menopauzės požymiai Menopauzė – gana...

Mergaitės virsmas moterimi paauglystės laikotarpiu

Mergaitės virsmas moterimi paauglystės laikotarpiu

Paauglystė. Mergaitės virsmas moterimi. Su kokiais sunkumais susiduria bręstančios merginos? Ką jos išgyvena? Pirmiausia norėtųsi priminti, kad paauglystė – tai pats sudėtingiausias laikotarpis...

Jeigu patiri smurtą, gali kreiptis į specializuotos pagalbos centrus, kurie teikia kompleksinę pagalbą.

Jei situacija kelia pavojų gyvybei ar sveikatai, skambink 112.