Narcisizmas arba narcisistinis asmenybės sutrikimas yra psichinės sveikatos būklė, kai žmogus nepagrįstai jaučia, kad yra geresnis už kitus. Iš esmės, nemaža dalis žmonių turi narcisistinių bruožų, bet asmenims, turintiems šį sutrikimą, simptomai sukelia problemų kasdieniame gyvenime, santykiuose. Susidūrus su tokiu žmogumi, svarbu turėti bendrą suvokimą apie šį sutrikimą, nes tai gali padėti numatyti elgesio šablonus ir santykyje išsaugoti savo asmenines ribas.
Kas yra narcisizmas?
Kai kurie tyrimai rodo genetinį polinkį į narcisistinius bruožus. Tačiau labiausiai pripažįstami rizikos veiksniai yra specifinės ankstyvosios vaikystės patirtys. Tai gali būti per aukštas tėvų vertinimas, perdėtas gyrimas, patirtos traumos ar prievarta. Žema savigarba ir streso valdymo problemos taip pat gali prisidėti prie sutrikimo išsivystymo. Kaip ir daugelių asmenybės sutrikimų atveju, tiksli priežastis nėra žinoma. Sakoma, kad tai įvairių veiksnių mišinys, paprastai prasidedantis jaunystėje, suaugus ir būdingas dažniau vyrams nei moterims.
Narcizas žmogus gali funkcionuoti labai gerai, turėdamas sėkmingą karjerą ir aktyvų socialinį gyvenimą, arba kaip tik – labai prastai. Jis gali turėti (arba neturėti) kitų sutrikimų – nuo depresijos iki sociopatijos. Ir nors dauguma žmonių yra susipažinę su pagrindine grandiozine narcisizmo versija – arogancija, pompastiškumas, dėmesio troškimas; sutrikimas taip pat pasireiškia pažeidžiamumo pavidalu, tai yra, kai žmogus narcizas patiria daug vidinių kančių ir savigarbos svyravimų. Šios priešingybės visgi turi kai ką bendro – didžiulį susirūpinimą savimi.
Narcisistinio asmenybės sutrikimo simptomai
Narcisizmas arba narcisistinis asmenybės sutrikimas dažnai turi šiuos simptomus:
- didžiulis savo svarbos ir vertės pojūtis;
- kitų asmenų pastangų sumenkinimas, o savųjų iškėlimas;
- įsitikinimas savo patiriamų problemų unikalumu;
- fantazijos apie savo galią, grožį;
- jausmas, kad turi ypatingų privilegijų, kad negalioja normos;
- pastovaus dėmesio poreikis;
- suvokimo, kad kiti turi jausmus, neturėjimas;
- žiūrėjimas į žmones kaip įrankius, skirtus panaudojimui;
- tikėjimas, kad aplinkiniai labai pavydi;
- nerealių tikslų išsikėlimas;
- kritikos nepriėmimas;
- negebėjimas pripažinti savo kaltės;
- pykčio protrūkiai, kai aplinkiniai nepaklūsta;
- didelis jautrumas stresui.
Bendravimo ypatumai: kaip elgtis su žmogumi narcizu?
Narcisizmas paveikia visas gyvenimo sritis. Natūralu, kad aplinkiniams gali būti sunku toleruoti tokį kito žmogaus elgesį ar bendravimo ypatumus. Problemos santykiuose kyla dėl sutrikimą turinčio asmens:
- nesugebėjimo klausytis,
- kitų išnaudojimo siekiant asmeninės naudos,
- empatijos stokos,
- stipraus noro kontroliuoti santykius,
- nesupratimo, kad kitas gali turėti individualių poreikių, kitokių vertybių,
- atsitraukimas, praktiškumas asmeniniuose santykiuose,
- visam laikui draugų „nurašymas“ dėl nedidelių ar įsivaizduojamų problemų.
Nustatyti ribas su narcizišku asmeniu gali būti sudėtinga, bet tai labai svarbu, siekiant save apsaugoti. Bendraujant su žmogumi natcizu rekomenduojama aiškiai, konkrečiai ir tiesiogiai nurodyti, koks elgesys yra nepriimtinas, o nustačius ribas – jų laikytis, neleisti peržengti.
Svarbu sutelkti dėmesį į savo poreikius, o ne kaltinti ar kritikuoti kitą žmogų. Nustatant ribas naudinga išsigryninti, kokios bus jų nesilaikymo pasekmės. Žinoma, nustatydami ribas galite susidurti su pasipriešinimu arba bandymais manipuliuoti. Tad svarbu tvirtai laikytis savo pozicijos ir pirmenybę teikti savo gerovei, o nepavykstant santykyje ribų išsaugoti, svarbu išdrįsti kreiptis pagalbos į aplinkoje esančius žmones arba specialistus.
Pagalbos visada galite kreiptis šiais trimis būdais:
Psichologinė pagalba telefonu
Psichologinė pagalba internetu
Psichologinė pagalba elektroniniais laiškais
Nemokama psichologinė pagalba visą parą – Pagalbos moterims linija
