Išlaisvinanti vienatvė ar slegiantis vienišumas?

Vienatvė nebūtinai yra nuosprendis, kartais, tai – pasirinkimas. Yra sakoma, jog tik išmokęs būti vienas, gali būti laimingas su kitais. Prisijaukinę vienatvę, įsiklausome į savo troškimus, mintis, tampame jautresni aplinkos detalėms. Taip gimsta kūrybiškos idėjos, lavinama fantazija, auga dvasingumas. Be išorinių trikdžių, galime lengviau atgauti savitvardą, sąmoningai įvertinti situacijas, susikoncentruoti, išlaikyti ramybę.

Vienatvė yra siejama su nepriklausomybe nuo kitų, laisve rinktis, mažesne atsakomybe. Bet kokiu atveju, buvimas su savimi yra kur kas geriau, nei buvimas su netinkamais žmonėmis.

 

Vienišumas, tai jausmas, patiriama būsena, kai šalia neturi artimo žmogaus į kurį galėtumei atsiremti, nerandi kam išsipasakoti, atverti širdį. Vienišumas ne visada yra tolygus vienatvei, kartais vieniši galime jaustis net ir būdami apsupti žmonių, jeigu nepavyksta pritapti, jeigu jaučiamės nesuprasti, nevertinami. Egzistuoja keli vienišumo tipai:

 

Emocinis vienišumas

Tai artumo ir santykių stoka, kuomet jaučiame artimo žmogaus trūkumą.

 

Socialinis vienišumas

Tai nepriklausymas jokiai socialinei grupei. Net ir tada, kai užmezgame artimus santykius su kitu žmogumi, mums reikalingas priklausymas platesnei grupei, įvertinimas.

 

Situacinis vienišumas

Toks vienišumas dažniausiai yra trumpalaikis, patiriamas nepažįstamoje aplinkoje.

 

Lėtinis vienišumas

Tai nuolat neapleidžiantis vienišumo ir tuštumos jausmas.

 

Kaip išvengti vienišumo?

Turime mokytis mylėti kitus žmones, jų silpnybes, skirtumus, charakterio bruožus. Išvengti vienišumo galime tik prisiimdami atsakomybę ir imdamiesi veiksmų, nebijodami bendravimo – pakeisti situacijos negali niekas kitas, tik jūs patys.

Žinoma, tokie vidiniai pokyčiai yra ilgas ir sudėtingas procesas, reikalaujantis permąstyti savo vertybes, įsitikinimus, keisti požiūrį į socialines situacijas ir ryšius. Kelyje gali praversti psichologo ar kitų specialistų pagalba, kurie padėtų pasijusti geriau, nepaklysti, susidėlioti jausmus.

 

Vienišumas dažnai aplanko senatvėje. Praradus darbinį statusą, išnyksta dalis socialinių ryšių, mažėja dalyvavimas visuomenės veikloje. Senoliai dažnai įvardina, jog jaučiasi nebereikalingi kitiems. Išsaugoti savivertę gali padėti pagalba vaikams, anūkams, įsitraukimas į vietos kultūrinę veiklą, dalyvavimas labdaros, savanoriškose organizacijose.

Šalies lygmenyje, reikalingas solidarumo tarp kartų skatinimas, senatvės stigmos mažinimas, garbingesnis senolių amžiaus ir patirties vertinimas. Socialiniai pokyčiai reikalauja laiko bei visų mūsų įsitraukimo, pastebint vienišus žmones, skiriant jiems dalelę savo laiko.

Jeigu patiri smurtą, gali kreiptis į specializuotos pagalbos centrus, kurie teikia kompleksinę pagalbą.

Jei situacija kelia pavojų gyvybei ar sveikatai, skambink 112.